Rugsėjo 30-osios vakarą scenoje pasirodė mecosopranas Ieva Prudnikovaitė, tenoras Edgaras Montvidas, baritonas Kostas Smoriginas, sopranas Ksenija Bachritdinova-Kravčuk, orkestrui dirigavo maestro Gintaras Rinkevičius.
1874 m. vasarą pabaigęs operos orkestruotę, G.Bizet neabejojo savo darbu: „Jie kaltino mane, kad mano muzika neaiški, sudėtinga, nuobodi, be įkvėpimo. Tai štai, šįkart parašiau kūrinį, kuris pilnas aiškumo ir gyvybingumo, spalvų ir melodijų.“
Tačiau 1875 m. pirmą kartą atlikta opera sukėlė skandalą ir šokiravo Paryžių – mat žiūrovai nebuvo pasiruošę matyti scenoje vaizduojamos „prastuomenės“ ir „amoralumo“.
Deja, G.Bizet mirė praėjus lygiai trims mėnesiams po operos premjeros, būdamas vos 36-erių, taip ir nesužinojęs, kad po kelių mėnesių įvyks „Karmen“ pastatymas Vienoje, po kurio kritikai pripažins kūrinį šedevru.
Per ateinančius trejus metus nuo premjeros opera buvo pastatyta beveik visuose Europos operos teatruose.
Apie jos muziką kompozitorius Richardas Straussas rašė: „Jei norite išmokti orkestruotės meno, nestudijuokite R.Wagnerio partitūrų – verčiau paimkite į rankas „Karmen“.
Operos veiksmas vyksta Sevilijoje, kur jauna, maištinga tabako fabriko darbininkė Karmen pradeda peštynes.
Ją suima seržantas Don Chosė, kuris, pakerėtas aistros Karmen, leidžia jai pabėgti ir dėl to pats patenka į kalėjimą.
Dėl meilės Karmen jis palieka savo sužadėtinę Mikaelą ir prisijungia prie kontrabandininkų. Tačiau Karmen, pavargusi nuo Don Chosė pavydo, leidžiasi suviliojama žavingo toreadoro Eskamiljo.
Iš nevilties paklaikęs Don Chosė nužudo Karmen. G.Bizet operos „Karmen“ muzika puikiai perteikia veikėjų jausmus ir ryškius charakterius.
Operoje sukuriamas tikrovės pojūtis tapo lūžio tašku visoje operos istorijoje.
Klausytojus iki šiol keri ryškūs veikėjų charakteriai, nevaržomi jausmai ir pilna spalvų gyvenimo paletė.
