Būtent ši iškili italė laikoma šiuolaikinės mūsų šalies ir pietvakarių kaimynės virtuvės motina, iš savo gimtinės į Lietuvą bei Lenkiją atvežusia pomidorus, bulves ir agurkus.
„Mūsų įprastame meniu yra daugybė net Renesanso laikus menančių patiekalų. O Bonos Sforcos įkvėpti virtuvės meistrai šįkart paruošė ir kai ką ypatingo“, – Vilniuje, Pilies gatvėje atidarant naują „Bernelių užeigos“ restoraną sakė jo vadovai.
Tarp svečių, panorusių pasimėgauti istorine lietuviška virtuve, buvo būrys žinomų žmonių – aktoriai Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Redita Dominaitytė, Aurelija Tamulytė, karatė čempionas, kaskadininkas Darius Petrikauskas su žmona, teisininke Ieva, prodiuseris Gediminas Juodeika su širdies drauge Živile, modelis Gabrielė Gutt, restorano aplinką puošęs daugelio Lietuvos rekordų autorius, floristas Modestas Vasiliauskas, dainininkas Rolandas Petrikis su žmona Janina, laisvalaikio aprangos dizaineriai Diana Želvienė ir Tadas Kuzminskas, reperis Renatas Lore, švenčių planuotoja Inga Budrienė su vyru Dariumi, plaukų stilistas Karolis Murauskas, dainininkė Rasa Kaušiūtė, verslo konsultantai Gintarė ir Andrius Armaliai, grupė „16 Hz“, komunikacijos specialistas, žygeivis Alkas Paltarokas, ledo skulptorius Mindaugas Tendziagolskis su mylimąja Gitana, plastikos chirurgė Inga Guogienė, dainininkas Igoris Jarmolenka su žmona Dženeta, dizainerė Aurelija Jurkšaitytė, influencerė Darja Kot bei kiti.
Kodėl šventiniam vakarui pasirinkta tokia tema, papasakojo renginio vedėjas Gintaras Vidmantas. Anot jo, istorikams paaiškėjo, kad Renesanso virtuvė mums yra kur kas artimesnė, nei iki tol įsivaizduota.
„Ant savo stalo turime patiekalų, prieskonių, daržovių, atėjusių iš Renesanso laikų. Sakyčiau, kaip anksčiau valgė karaliai ir didikai, taip mes valgome šiandien. Dalis itališkų patiekalų taip pasikeitė, kad tapo mūsų kaimiška virtuve, netgi, sakyčiau, tradicine lietuviška virtuve.
Pavyzdžiui, itališka lazanija greičiausiai buvo supaprastinta ir tapo šiandieninėmis „lazankėmis“ ar skryliais. Renesanso epocha niekur nedingo, ji tebėra ant mūsų stalo. Tai – natūrali, lėta, ekologiška ir taupi virtuvė. Tai, ką dabar pataria valgyti mitybos specialistai, valgė jau Bona Sforca ir jos itališkas dvaras“, – istorikų duomenimis dalinosi G. Vidmantas.
Neabejojama, kad būtent itališkų renesansinių patiekalų madą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atnešė Milano kunigaikštytė Bona Sforca, 1518 metais ištekėjusi už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kartu su itališkomis gastronominėmis madomis į mūsų kraštą atkeliavo daugybė daržovių, kvietinių miltų patiekalai. Italai „įpratino“ didikus valgyti šakute ir gerti vyną, gardinti patiekalus alyvuogių aliejumi ir kvapiosiomis žolelėmis.
„Taigi tokie yra lietuviškosios gastronominės tradicijos pamatai. Tačiau tikrą mūsų krašto virtuvės savitumą suteikė iš kitų šalių ir tautų perimti ingredientai, patiekalai, pagardai ir desertai. Išskirtinė tiems laikams Lietuvos valdančiojo elito kultūrinė tolerancija ir Lietuvos geografinė vieta – kultūrų kryžkelė – lėmė, kad į savo gastronominę tradiciją įtraukėme visų įmanomų Europos ir artimų Azijos regionų gastronomines tradicijas“, – pridūrė G. Vidmantas.
