Monika Dirsytė: „Kūrybinis bendradarbiavimas – alchemija, kurią jaukinuosi“

Rugpjūčio 17 dieną Vilniuje pristatytas performansas „RU/I/N“, kurio metu menininkė 8 valandas bėgo ant bėgimo takelio, gniaužė kvapą ne vienam sekėjui tiek gyvai stebint pasirodymą Lukiškių aikštėje, tiek žiūrint tiesioginę transliaciją.

Pati menininkė atvirauja, kad tai jai buvo dar vienas iššūkis, praplėtęs jos mąstymo ribas.

„Po kiekvienos nubėgtos valandos alinant trisdešimt ir daugiau laipsnių karščiui ant saulės užbraukdavau tą valandą ir mintyse sau sakydavau, jog viskas prasideda ir vėl nuo pradžių. Taip tarsi vyko paleidimo transformacija, kuri išmokė neprisirišti, eiti į priekį“, – pasakoja Monika Dirsytė.

Menininkė žengia dar vieną žingsnį kūrybiniuose ieškojimuose ir pradeda bendradarbiavimą su kitų meno sričių atstovais taip tirdama paties performanso žanro ribas ir tuo pačiu plėsdama performanso žanro žinomumą.

„Tai gausus patirtimis ir dovanomis kūrybinis laikas. Kuriami nauji bei atgimsta seni darbai su stipria jėga. Džiugu, kad mano kūrybinis laukas subrendo atviresniam pulsavimui ir jau moku mėgautis, nors prisipažinsiu dar nedrąsiai, kviesdama ir priimdama į kūrybinę kelionę kitus menininkus.

Performanso žanras auga, aš augu kartu su juo. Esu labai dėkinga visatai už dovanas ir ženklus. Kūrybinis bendradarbiavimas – alchemija, kurią jaukinuosi“, – pasakoja Monika Dirsytė.

Rugsėjo 10 dieną festivalyje „Loftas fest’22“ performansistė atgaivins prieš 8 metus sukurtą darbą „True not true“ („Tikra netikra“). Performansas „True not true“ – tai menininkės Monikos Dirsytės 2014 metų kūrinys apie tikrumo ir realybės paieškas, kurį atlikėja pristatys atnaujintą, pasirodydama kartu su ryškiais skirtingų meno sričių ir kartų atstovais: tapytoju, performansistu Evaldu Jansu, aktoriumi Matu Dirginčiumi ir operos soliste Agne Sabulyte.

Monika Dirsytė klausia savęs ir kviečia klausti kitų sričių menininkus bei patį žiūrovą, kas yra tikrumas, ir ar jis įmanomas be abejonės. „Keliame klausimą apie savo paties egzistencijos tikrumą – kaip įsitikinti, kad tikrai esi, jei tavo aplinka rodosi tik iliuzija? Kaip įsitikinti, jog esi tikras, jei posthumanistinis mąstymas išvis atmeta tikrumo klausimą, arba tiksliau arogantiškai teigia, kad toks klausimas pats savaime beprasmis“, – teigia Monika Dirsytė.

„Prieš 11 metų, vasarą ŠMC kavinėje dirbo viena VDA skulptūros katedros studentė, kuri per meno istorijos paskaitas pažino mano kūrybą. Priimdama ar atnešdama užsakymą sakydavo, kad jai labai patinka mano menas ir vadindavo Lietuvos performanso tėvu. Norėjau su ja padaryti performansą. Nespėjau,– ji pirma pakvietė. Jos vardas Monika“, – šypsosi Evaldas Jansas.

„Dale'as Cooper'is, personažas iš legendinio David'o Lynch'o serialo „Twin peaks“ vienoje pirmųjų serijų įvažiuodamas į niekada nematytą miestelį rankoje laiko diktofoną ir įrašinėja savo mintis, refleksijas bei pastebėjimus. Jis ištaria žodžius:

„Niekada gyvenime nesu matęs tiek daug medžių“. Man performanso menas yra tamsus miškas – nesuprantu kaip sudarytas jo veikimo mechanizmas, bet manau, kad Monika yra tas žmogus, kuris gali supažindinti su daugybe skirtingų medžių rūšių, augančių jame. Įdomu pažinti“, – atvirauja Matas Dirginčius.

Performanso „True not true“ metu tarp šachmatinių sienų įsprausti atlikėjai 3 valandas kartos du žodžius: „tikra“, „netikra“.

Naujai atgimstantis performansas „Tikra netikra“, anot prie kūrybinės komandos prisijungusios Agnės Sabulytės – tai kelionė į tikrumo paieškas, leidžiantis į vidinius savo paties labirintus ir tuo pačiu būnant ryšį su aplinka , kai sapnuojama, o tuo pačiu jaučiama ir suvokiama fizinė vieta, tai meditacija.

Egzistencinių temų seriją pratęs ir kūrybinį Monikos Dirsytės dešimtmetį vainikuos dar vienas šiuolaikinio meno bendruomenės su nekantrumu laukiamas naujas darbas „Ašies kodas“, kuriamas kartu su operos soliste Agne Sabulyte, jo premjera įvyks meno mugės „ArtVilnius“ metu. Tai 8 valandas tris mugės dienas truksiantis dialogas žmogaus ašies tema, kurio metu Monika Dirsytė bus iškelta ant 5 metrų aukščio judinamo stulpo.