„Mano vaikystė prabėgo mylimų ir mane mylinčių žmonių apsuptyje. Buvau pirmagimė ir vyriausia anūkė, tad ilgą laiką tėvelių ir senelių dėmesys buvo skirtas tik man. Prisiminimuose – mamytės ir močiučių lopšinės, kelionės su seneliu Lietuvos giriomis. Vasaros Nidos pajūryje ir pirmosios tėvelio vairavimo pamokos su jo senuoju „žiguliuku“, – į prisiminimus paniro L.Bražinskaitė.
Būsimoji aktorė užaugo Vilniuje, žaluma ir ramumu garsėjančiame prestižiniame Žvėryno rajone. Vasaras ji dažnai leisdavo močiutės sodyboje, įsikūrusioje prie Elektrėnų ežerų arba Nidos pajūryje.
Kaip pati sako, ji buvo itin žingeidus vaikas.
„Nuo mažumės buvau tokia „maža senutė“. Kalbėti pradėjau labai anksti, būdama vienerių metų. Tada bėriau ilgiausius sakinius, nešvepluodama, o pusantrų pradėjau deklamuoti pirmuosius eilėraščius. Buvau labai žingeidus vaikas. Todėl labai mėgau keliauti į savo tėvelių ir senelių darbus.
Itin patikdavo, kuomet su savimi pasiimdavo močiutės, mikrochirurgė ir mokyklos direktorė. Jų profesijos labai skirtingos, bet man, mažai mergaitei, buvo nepaprastai įdomios“, – tęsė moteris.
Paklausta, koks žmogus jai vaikystėje darė išskirtinę įtaką, L.Bražinskaitė vieno asmens išskirti negalėjo.
„Džiaugiuosi savo šeima ir nepaprastų mūsų ryšiu. Tad ir didžiausia įtaką vaikystėje man darė ne vienas konkretus žmogus, o jie visi. Mano tėveliai, seneliai ir net prosenelė, mylima teta bei dėdė“, – vardijo ji.
L.Bražinskaitės vaikystę lydi ir nuotaikingi prisiminimai. Vienas jų – pirmasis pasivažinėjimas motociklu. Tuomet Liną pavežėti nusprendė profesionalus lenktynininkas, kuris buvo jos tėčio pusbrolis.
„Buvau gal ketverių, kai tėvelio pusbrolis, profesionalus lenktynininkas pasisodino mane ant motociklo bako pavežioti. Tas benzino kvapas, motociklo riaumojimas, vėjas – skriejant juo taip patiko ir įsirėžė atmintyje, jog jau paauglystėje pradėjau motociklais domėtis ir pati“, – antrino moteris.
Aktorė sako, jog iš vaikystės ji labiausiai pasiilgsta dviejų dalykų – laisvės ir besąlygiško saugumo.
„Kuomet tavęs nevaržo didelė atsakomybė bei pareigų našta, kai nepaisant nieko jautiesi saugus mylimų žmonių apsuptyje“, – šyptelėjo sūnaus Dominyko (14 m.) ir dukters Izabelės (6 m.) mama.
