Ekstremalių pojūčių mėgėjas – patyręs keliautojas. Kaunietis baidare įveikė Nemuną nuo aukštupio Baltarusijoje iki žemupio, vėliau – ir Dunojų, dviračiu apkeliavo Skandinaviją, Namibiją, Indoneziją, užkopė į 16 aktyviausių pasaulio ugnikalnių.
Ilgiausią atstumą baidare nuplaukęs lietuvis A.Valujavičius prieš dvejus metus tapo keliautojų konkurso „Metų Kolumbas“ nominantu. Žygeivio sumanymas vienam irkline valtimi įveikti Atlantą – dar vienas iššūkis sau.
Kauniečio tikslas – 7 metrų ilgio irkline valtele perplaukti Atlantą nuo Gibraltaro iki žemyninės JAV dalies – Floridos pusiasalio. Jis netgi apskaičiavo, kad tokiai ekspedicijai prireiktų apie 2,5 milijono yrių, aišku, jeigu tik orai bus palankūs kelionei.
Nusitaikė į pasaulio rekordą
Perplaukęs Atlantą pasikliaudamas vien savo raumenimis ir irklų tvirtumu A.Valujavičius taptų pirmuoju tai padariusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Keliautojas pasiryžęs atvirame vandenyne vienui vienas praleisti apie keturis mėnesius.
Jeigu irkluotojui pavyktų perplaukti Atlantą per 110 parų, toks jo žygis nuo Europos iki Šiaurės Amerikos pakrančių, ko gero, būtų greičiausias per visą tokių kelionių istoriją – Guinnesso rekordų knygą tada papildytų dar vienas pasaulio rekordas.
Transatlantiniai žygiai net ir irklinėmis valtimis šiais laikais jau nieko nestebina. Paprastai jomis plaukia du arba keturi žmonės, tačiau pasitaiko ir vienišių. Pasitikėdami vien savo raumenų jėga, ištverme vandenynus įvairių konstrukcijų valtimis įveikė apie 200 irkluotojų.
Tiesa, tokių narsuolių gerokai mažiau nei alpinistų, įkopusių į aukščiausią pasaulyje Himalajų viršukalnę Everestą, ar žmonių, pakilusių į kosmosą. Tarp irkline valtimi perplaukusių Atlantą yra ir neįgalių, daug sunkių ligų iškentusių žmonių.
Katamaranu plaukė ir lietuvė
Visiškai nevaldanti kojų daugkartinė pasaulio paralimpinių žaidynių nugalėtoja amerikietė Angela Madsen su trimis bendražygėmis irkline valtele perplaukė Indijos vandenyną per 58 paras. Šis įspūdingas rezultatas įrašytas į Guinnesso rekordų knygą.
A.Madsen su prancūzu Franku Festoru, kuriam amputuota viena koja, irkline valtimi įveikė ir Atlantą. Daugelis stebėjosi, kaip šis duetas per 67 paras nepalūžo, išvengė psichologinių problemų, – F.Festoras nekalbėjo angliškai, o A.Madsen nemokėjo prancūzų kalbos.
Neįgali amerikietė vadovavo pirmojo irklais varomo katamarano „Big Blue“ komandai, kuri 2750 jūrmylių (apie 5094 kilometrus) atstumą nuo Maroko iki Barbadoso salų Karibų jūroje nesustodama nuplaukė per 33 paras.
Tąkart tarp šešiolikos „Big Blue“ įgulos narių buvo 27 metų lietuvių kilmės niujorkietė, gelbėjimo tarnyboje dirbanti Aleksandra Klimas-Mikalauskas.
Irkluotoja pardavė valtį
Mesti iššūkį vandenynui A.Valujavičius ryžosi prieš dvejus metus baidare plaukdamas Dunojumi. Netikėtai sužinojęs, kad pasaulyje vyksta transatlantinės irklinių valčių varžybos, jis ėmė labiau domėtis šiuo sportu. Vaikiną užvaldė kelionės per Atlantą idėja.
„Mintį įsilieti į kokią nors užsieniečių komandą iškart užgniaužiau, norėjau plaukti vienas.
Lenktynės nuo Kanarų iki artimiausių Karibų jūros salų manęs irgi nedomino, viliojo ilgesnis ir netradicinis maršrutas – nuo žemyno iki žemyno“, – pasakojo A.Valujavičius.
Internetu susipažinęs su brite Jasmine Harrison, kuri viena jau buvo perplaukusi Atlantą, vyras nuvyko į Angliją.
Išvydusi degančias lietuvio akis mergina sutiko jam parduoti transatlantinei kelionei tinkamą savo irklinę valtį.
Sėkmingai įveikusi vandenyną 21 metų J.Harrison tapo jauniausia transatlantine irkluotoja vieniše pasaulyje. Jos kelionė per vandenyną, trukusi 70 parų, įrašyta į Guinnesso rekordų knygą.
Tvirtų raumenų neužtenka
A.Valujavičius jau daug nuveikė: valtis su reikiama įranga įsigyta, pergabenta į Lietuvą, įregistruota, laikoma Kauno jachtklube. Kitąmet bus S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 90-osios metinės, tad dvejonių dėl valties vardo nekilo – tik „Lituanica“.
Valties savininkas suplanavęs ir maršrutą: „Startas numatytas Gibraltare lapkričio pabaigoje. Tikiuosi Floridą pasiekti kitų metų kovą. Manoji irklais varoma „Lituanica“ kirs Atlantą kaip ir istorinis oreivių lėktuvas, tik vandenyno paviršiumi, iš kitos pusės.“
Transatlantinės kelionės buriniais, motoriniais laivais, o ką jau kalbėti apie irklines valtis, reikalauja nemažai fizinių jėgų, dvasios stiprybės. Bet ir to neužtenka – stipriausią ir drąsiausią žmogų gali sugniuždyti bangos, jeigu jis nežinos, kaip elgtis vandenyne.
„Bendrauju su patyrusiais jūrininkais. Pirmasis žmogus, su kuriuo tariausi, buvo aviatorius ir jachtininkas, ilgametis Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras. Jis man davė daug naudingų patarimų“, – pasakojo A.Valujavičius.
Tinkamiausias metas plaukti per Atlantą – nuo gruodžio iki kovo. Tada vandenyne atsiveria sezoniniai gerojo oro „langai“, būna mažiau audrų, siūbavimo.
Tapo karatė Europos čempionu
Kaunietis numatęs leistis į vandenyną anksčiau, lapkričio pabaigoje: „Bus laiko atsarga, galėsiu irkluoti neeikvodamas jėgų kovai su vėjais ir bangomis. Man padės ir Golfo srovė.“
Suvokdamas, kas jo laukia, A.Valujavičius daugiausia laiko skiria fizinėms pratyboms, kad Atlante būtų pajėgus irkluoti po 12–15 valandų per parą, nuplaukti iki 60 kilometrų. Iki šiol jis treniravosi sporto salėje, o šią savaitę pradės irkluoti Kauno mariose.
Vėliau „Lituanica“ bus perkelta į Kuršių marias, o galiausiai – į Baltijos jūrą. Treniruočių vidaus vandenyse ir atviroje jūroje tikslas – tobulinti irklavimo, valties valdymo įgūdžius, tikrinti prietaisus, kiek įmanoma geriau pasiruošti plaukti per vandenyną.
„Man labai svarbi kiekviena ant vandens praleista minutė“, – aiškino 5 mėnesių fizinio pasirengimo ciklą numatęs keliautojas.
Jėgų kauniečiui nestinga – anksčiau užsiėmė karatė, iškovojo Europos čempiono titulą.
A.Valujavičių dar labiau užgrūdino ilgose kelionėse patirti fiziniai ir emociniai krūviai.
Tik upėmis plaukiojusį keliautoją šiek tiek baugina jūrligė, tačiau ji baigiasi vos tik bangos aprimsta, nustoja blaškyti laivus. Nuo jūrligės su šiuo pasauliu dar niekas neatsisveikino.
Rengiasi saugiai kelionei
Transatlantinės valtys suprojektuotos taip, kad per audras irkluotojai gali jose užsidaryti.
Ne bėda, jeigu didesnės bangos jas apverčia, – jos pačios grįžta į pirminę padėtį, kabinoje prisisegę saugos diržais irkluotojai nesusižeidžia. Ten – visos saugumo priemonės, net gelbėjimosi plaustelis.
Iš stiklo pluošto pagamintas „Lituanicos“ korpusas atsparus bangų smūgiams. Valtis sveria 330 kilogramų, o jos keliamoji galia siekia 500 kilogramų. Yra atskira patalpa, kurioje irkluotojas išsitiesęs gali miegoti. Šonų ertmėse sukraunami maisto produktai, amunicija.
„Turėsiu radijo, palydovinio ryšio, automatinio vairavimo įrangą, kompiuterį. Buvimo vieta nustatoma mobiliuoju telefonu. Valties korpuse sumontuotos saulės baterijos, yra 3 akumuliatoriai – energijos prietaisams tikrai užteks“, – vardijo A.Valujavičius.
Būtinų maisto produktų sąrašo jis dar nesudarė, bet jau nužiūrėjęs daug vietos neužimančius sausuosius mišinius. Juos užpylęs vandeniu pasigamins košių. Jėgas atgauti padės džiovinti vaisiai, riešutai ir šokoladas – pagrindinis jūrų keliautojų kalorijų šaltinis.
Per audras pameta irklus
Sudėtingesnė problema – numalšinti troškulį. Gėlo vandens talpyklų tokiose valtelėse nebūna, buteliais su gėrimais neapsikrausi. Neiškentus gurkšnoti kone visų D.Mendelejevo lentelės cheminių elementų turintį Atlanto vandenį – pražūtinga.
„Gyvenimas vandenyno platybėse – visiems didelis iššūkis.
Pirmosios penkios dienos bus sunkiausios. Sūrų vandenį filtruos elektrinis gėlintuvas – jau išbandžiau, suryja nemažai energijos. Yra dar vienas – rankinis, galima jį naudoti iš bėdos“, – nenusiminė pasiryžėlis.
Žygeiviai vandenyne per audras kartais pameta irklus, vairus, įranga lūžta. A.Valujavičius tikisi išvengti nemalonumų. Valtyje bus atsarginis beveik trijų metrų ilgio irklų komplektas.
Per Atlantą daugiau kaip du mėnesius irklavusią J.Harrison lydėjo sėkmė – stipresnės audros jos valtį blaškė tik 14 parų.
Kurs dokumentinį filmą
Ištikus bėdai irkluotojui praverstų burė – ją iškėlus vėjo genama valtis plauktų pirmyn, bet A.Valujavičius tokią mintį atmetė: „Tada nebūčiau sąžiningas, negalėčiau fiksuoti rekordo.“
Kaunietis žada bendrauti su jo žygį stebėsiančiais tėvais, draugais, smalsuoliais: „Lituanicoje“ sumontuota GPS sistema kas dvi valandas siųs valties koordinates, visi norintys pamatys, kaip man sekasi.“
Kelionėje sukaupta medžiaga nepražus – grįžęs namo A.Valujavičius ketina su palaikymo komanda kurti dokumentinį filmą apie savo žygį per Atlantą, jo užkulisius.
