„Pasimatavo“ greitį
„Rally Žemaitija 2022“ jau tapo tradicija, kad karščiausi automobilių sporto gerbėjai gali ne tik stebėti, kas vyksta trasoje, bet ir patys išmėginti, kaip jaučiasi čempionų šturmanai.
Už ralio taksi vienai dienai virstančios sportinės mašinos vairo nebe pirmą kartą sėdo Lietuvos ralio fanams puikiai žinomo ralio lenktynininko Aurelijaus Simaškos sūnus Justas. Šio patyrusio sportininko porininko kėdę išmėginusi dainininkė Donata Virbilaitė pasakojo seniai svajojusi apie važiavimą ralyje, bet vis pritrūkdavusi laiko ir ryžto tą daryti profesionaliai. Mėgėjiškame slalome žinoma mergina yra laimėjusi aukštą poziciją dar tuomet, kai oficialiai nebuvo įgijusi teisės vairuoti automobilį.
Kartu su J.Simaška Kelmės apylinkių žvyrkeliais „pralėkė“ ir šokėjas Saulius Skambinas bei Kauno bokso federacijos tarybos viceprezidentas Egidijus Buziliauskas. Pastarasis patikino – pasitikėjimą jam kėlė žinojimas, kad transporto priemonę valdo savo srities asas.
„Mintyse ne kartą ir stabdį spaudžiau, ir posūkius skaičiavau“, – šmaikštavo S.Skambinas.
Visi, išmėginę ralio taksi, neabejoja – sportinės mašinos ir jų vairavimo stilius skiriasi nuo to, kaip elgiesi įprastai valdydamas automobilį, o tam, kad įgytum gebėjimų sužibėti trasoje vien noro nepakanka.
„Kai „praleki“ bekele, bent truputį imi suprasti, kokius iššūkius rungtyniaudami patiria profesionalai“, – sakė S.Skambinas.
Šįmet „Rally Žemaitija 2022“ startavo 84 ekipažai iš septynių šalių. Lenktynių organizatoriai jiems paruošė 114 kilometrų ilgio trasą, padalintą į 14 greičio ruožų. Devynis iš jų laimėjo favoritu laikytas svečių iš Švedijos ekipažas Tomas Kristensson su šturmanu Andreas Johansson ir šventė pergalę bendroje įskaitoje.
Dėl technikos gedimų ir avarijų „Rally Žemaitija 2022“ finišo nepasiekė 20 ekipažų.
„Esu dėkinga komandai. Be kartu šiuo keliu einančių žmonių neįsivaizduoju renginio sėkmės“, – sportininkų apdovanojimų metu sakė „Rally Žemaitija 2022“ organizatorė Ingrida Savickienė.
Puodelis ūsuotiems ir 24 val. dirbanti galerija
Būtent I. Savickienės dėka renginio svečiai galėjo pasimėgauti ne tik sportiniu reginiu, bet ir susipažinti su dviem Kelmės perlais – istoriniu dvaru ir prieš metus įkurta AJJU galerija.
Buvusi Kelmės dvaro sodyba – vertingas Lietuvos architektūros ir istorijos paminklas. Tai retas Lietuvoje barokinio stiliaus provincijos dvaras.
Kelmės dvaro sodyboje, prie kelio į miestą, yra įdomus dviaukštis pastatas – 1668 m. pastatyti, o XVIII a. rekonstruoti vartai. Pirmojo aukšto patalpose buvo laiptai ir baudžiauninkų kalėjimas, antrajame aukšte – biblioteka su siaura atvira arkada orkestrui. Čia 18 a. buvusi biblioteka garsėjo savo turtingumu, joje buvo apie 5000 tomų knygų.
Bibliotekoje taip pat saugota daug vertingų rankraščių, retų spaudinių įvairiomis kalbomis. Dvare buvo daug unikalių numizmatikos kolekcijų. Vertingiausia iš jų – monetų kolekcija su romėnų monetomis.
Kelmės dvaro vartų bibliotekoje buvo laikomas didelis dokumentų archyvas. Jį sudarė Kelmės dvaro savininkų Gruževskių šeimos archyvinė medžiaga, liečianti plačią Žemaitijos dalį. Kelmės dvaro archyvas 1941 m. pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, o 1952 m. muziejus juos perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai. Joje yra saugoma apie 20 tūkst. vienetų Kelmės dvaro archyvo teksto lapų. Mažesnė dalis šio archyvo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bei Kauno valstybiniame archyve.
Žvalgydamiesi po dvarą lankytojai bene ilgiausiai apžiūrinėjo iki šiol dar neregėtą daiktą – puodelį su juostele, skirtą ūsuotiems vyrams.
Kelmės krašto muziejus turi ir dar vieną unikalų eksponatą – Povilo Šimkevičiaus sukilėlių būrio vėliavą.
Ne mažiau susidomėjimo sukėlė ir šių dienų kūrinys – visą parą lankoma meno galerija po atviru dangumi. Tai – unikalus projektas, kurį sukūrė garsus menininkas, siurrealistas Andrius Seselskas ir jo žmona, pedagogė Jurgita. Į viduryje laukų, ant bėgančio upelio įkurtą nemokamą lauko galeriją žmonės traukia iš visos šalies.
Kaip pasakojo apie trisdešimtyje parodų nuo 2003 metų dalyvavęs A.Seselskas, idėja būtent tokiai ekspozicinei erdvei gimė sportaniškai.
Dabar joje eksponuojami būtent AJJU iniciatoriaus darbai.
„Per metus galerijoje surengėme ne vieną parodą, o atidarymus įamžinome ąžuoliukų sodinimu. Tikimės, jog ateityje jų augs šimtai“, – kalba A.Seselskas.
