Verslininkas – palmes pardavęs asmuo – kreipėsi į teismą ir prašė atmesti atsakovo A. B. reikalavimą grąžinti už palmes sumokėtus 3 925 Eur, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, atlyginti 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir išlaidas advokato pagalbai.
Verslininkas teigė, kad kreipėsi į atsakovo sutuoktinę D. B. su pasiūlymu sudaryti natūrinių mainų sutartį, siekdamas mainais už atsakovams perduodamas ir pasodinamas palmes gauti iš D. B. reklamos jos socialinės medijos „Instagram“ paskyroje.
Teigia, kad po to atsakovas nusprendė papildomai nusipirkti dar kelias palmes, su pirkiniu jiems buvo pateikta rašytinė Palmių auginimo ir priežiūros instrukcija. Verslininko teigimu, atsakovai turėjo visą reikimą informaciją, tačiau patys tinkamai neprižiūrėjo palmių žiemos metu.
Apylinkės teismas atmetė verslininko reikalavimus ir išspendė ginčą iš esmės – įpareigojo verslininką grąžinti A. B. sumokėtus 3 925 Eur už augalus, atlyginti 880 Eur nuostolius už palmių apsiaustus, 541,20 Eur nuostolius už palmių iškasimą, išvežimą ir aplinkos sutvarkymą ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su tokiu teismo sprendimu verslininkas nesutiko ir prašė jį panaikinti.
Apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė ir konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai: palmes pardavė ieškovas – verslininkas, kuris verčiasi palmių tiekimo ir pardavimo veikla Lietuvoje.
Palmes, jų apsaugai skirtas priemonės, sodinimo paslaugas ir kt. iš apelianto pirko ir už tai sumokėjo atsakovas A. B. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip fizinis asmuo, kadangi palmes įsigijo, siekdamas jas auginti kartu su kitais augalais savo gyvenamojo namo kieme, t. y. asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti.
Palmės buvo pasodintos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype prie jo asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų, jis jomis rūpinosi, pirko jų apsaugos priemones ir kt.
Aplinkybė, kad trečiasis asmuo D. B. už 2 iš 8 palmių ir jų pasodinimą sutiko pareklamuoti apelianto veiklą, įtakos susiklosčiusių santykių kvalifikavimui neturi, kadangi trečiasis asmuo D. B. sudarė šį susitarimą su apeliantu taip pat siekdamas įgyti palmių savo asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti.
Pasak teisėjų kolegijos, verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes. Atsižvelgiant į parduotų augalų – palmių galimybes augti Lietuvos klimate, informacija, kad jas auginant šaltuoju metu laikotarpiu, kai temperatūra gali nukristi ir žemiau -25°C, turi būti naudojamos papildomos jų apsaugos priemonės – šildymo kabeliai, apibūdina vieną iš pagrindinių šios parduodamos prekės savybių.
Ši savybė nėra akivaizdi, kadangi tokios priemonės nėra reikalingos kiekvienam augalui, tuo labiau kad palmių pardavėjas buvo nurodęs, kad ši palmių rūšis nelepi, atspari žemai temperatūrai ir vėjui, nedengta gali žiemoti iki -18°C temperatūroje ir pan. Tokia informacija aiškiai ir suprantamai, nededant pastangų ją surasti, turėjo būti pateikta dar prieš įsigyjant, t. y. prieš pasodinant, palmes, tačiau, bylos duomenimis, tokia informacija nebuvo nurodyta, įsigyti papildomų palmių apsaugos priemonių – šildymo laidų nebuvo pasiūlyta. Teismas padarė išvadą, kad apeliantas pažeidė jam tekusią informavimo pareigą. Neturėdamas šios esminės informacijos, vartotojas A. B. įsigijo palmes ir patyrė nuostolių, kurie privalo būti atlyginti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
