Menininkė sako užsienyje išmokusi ir deginimosi subtilybių, kurių nepamiršta iki šiol. Fotografė ne visuomet naudoja specialius, apsaugai nuo saulės skirtus kremus, nedegina krūtinės. Be to, ji deginasi tik tiek, kiek, kaip pati sako, reikia.
„Labai mėgstu saulę, karštį, bet gimiau Lietuvoje, kur lietingų dienų daugiau negu saulėtų. Todėl, kai tik pasitaiko šilta ir saulėta diena, stengiuosi praleisti ją ant gulto prie baseino. Man pasisekė, tėvai gyvena 3 minutės nuo mano namų ir turi baseiną. Bet aš niekada neguliu priešais saulę nuo ryto iki vakaro.
Deginimuisi skiriu daugiausiai pusantros valandos, saulės voniomis visuomet lepinuosi rytais. Gražiam įdegiui ir poilsiui tikrai užtenka kiek daugiau nei valandos, – pasakojo A.Rosso. – Labai nemėgstu viešųjų paplūdimių, nes vasarą ten tiek žmonių, kad tikrai neatsipalaiduosi. Renkuosi arba tėvų namą, arba privačias mokamas vietas, įrengtas patogiam poilsiui“.
Tobulą deginimosi receptą A.Rosso atrado Tailande. Anot jos, kremo, turinčio SPF buteliuką ji išsitraukia tik tuomet, kai visiškai negali pasislėpti nuo saulės.
„Prieš 7 metus Tailande atradau sau tobuliausias priemones. Prieš ir deginimosi metu aš naudoju kokosų aliejų – tikrą, natūralų, o po deginimosi – alavijo aliejų. Pastarąjį renkuosi ir tuomet, kai pernelyg nudegu. Kai deginuosi sąmoningai – galiu kontroliuoti odos būklę, priešais saulę praleistą laiką – nenaudoju jokių kremų, apsaugančių nuo saulės.
Vis dėlto, jeigu kelionių metu važiuojame į ekskursijas arba išvykas su jachtomis, visada pasitepiu kremu su SPF30 apsauga.
Niekada nedeginu krūtinės. Ją visada pridengiu net soliariume. Manau, kad tai – iš vidaus. Tarsi koks savisaugos instinktas...“, – tęsė A.Rosso, kuri žiemą soliariume apsilanko keletą kartų per mėnesį. Kaip ji sako, ten lankosi ne tik dėl įdegio, bet ir vardan geresnės nuotaikos.
Jeigu Tailandas moterį išmokė deginimosi ypatybių, tai Portugalija jai suteikė vertingą pamoką.
„Prieš dešimtmetį su draugų kompanija keliavome po Portugaliją. Šventėme ten draugės gimtadienį. Visą savaitę miegojome daugiausiai po 3–4 valandas. Ir paskutinę dieną mano organizmas neištvėrė – deginimosi metu užmigau prie baseino ant gulto, ant pilvo. Aš nežinau, kiek laiko miegojau, bet taip „sudegiau“, kad nuo skausmo negalėjau sėdėti. O kitą dieną laukė 6 valandų skrydis namo.
Net vartojau vaistus nuo skausmo. Bet tai buvo jaunystėje, dabar į deginimąsi žiūriu daug atsakingiau, nes sveikata ir gera savijauta yra daug svarbiau!“, – užbaigė fotografė.
