Iškilmingos ceremonijos metu geriausios jaunosios kartos Europos aktorės ir režisierės apdvanojimą atsiėmusios laureatės scenoje ragino nepamiršti kovojančios Ukrainos ir sakė, kad tai joms buvo svarbiausiai renginio akimirka.
Giuseppe Bertolucci, prieš dešimt metų miręs intelektualusis italų kino ir teatro režisierius, priklausantis italų kino ir teatro genijų šeimai, pagerbtas Romoje, istoriniame teatre „Teatro Argentina“.
Prestižinę jo vardo premiją, kuri skiriama išskirtinai perspektyvioms jaunosios kartos Europos kūrėjoms moterims, šiemet atsiėmė dvi lietuvės: ne kartą Italijos publikai savo spektaklį „Trans Trans Trance“ pristačiusi režisierė Kamilė Gudmonaitė ir viena geriausių Europos jaunųjų aktorių vadinama Aistė Diržiūtė, sukūrusi pagrindinį vaidmenį filme „Sangailės vasara“.
Lietuvės sakė tokio įvertinimo nesitikėjusios, tačiau pabrėžė, kad labai juo didžiuojasi. Esą būti pastebėtoms Europos kino ir teatro lopšyje laikomoje Italijoje, kur kūrė daug talentingų scenos žmonių, yra nepaprastai svarbus laimėjimas ne tik joms asmeniškai, bet ir visai Lietuvai.
„Man šis apdovanojimas svarbus tuo, kad pastebima mūsų šalis, kad pagaliau Europoje mato ir pripažįsta lietuvių menininkus. Didelė dalis lietuvių identiteto istoriškai formavosi bandant įrodyti, kad esame, tad su kiekvienu apdovanojimu, panašu, kad vis labiau „esame“, ir tai džiugina,“ – po apdovanojimo pabrėžė režisierė K.Gudmonaitė.
Kad geriausią jaunosios kartos Europos aktorę ir režisierę apdovanojanti komisija atkreipė dėmesį į Lietuvą, džiaugėsi ir Italijos kino pasauliu nuo vaikystės besižavinti aktorė A.Diržiūtė.
„Man labiau pažįstamas buvo Bernardo Bertolucci (past. filmo „Paskutinis tango Paryžiuje“ autorius), bet šio apdovanojimo dėka daug labiau atkreipiau dėmesį į Giuseppe Bertolucci ir juo susižavėjau. Jis dirbo su tokiais aktoriais kaip Roberto Benigni. Šis apdovanimas yra už nuolatinį tavo darbą ir tai, kad jis yra matomas, man labai svarbu. Fokusas į Lietuvą šiemet parodo, kad į mus atkreipiamas dėmesys ir kad mes galime labai daug.
Man asmeniškai yra nuostabu būti įvertintai tokias senas šaknis turinčioje šalyje, nes Italija yra Europos kino ir teatro lopšys. Yra didžiulė garbė ir atsakomybė, kai tave įvetina žmonės, kurie užaugo žiūrėdami F. Fellinio filmus, kai pastebi šalis, kuri davė pasauliai tokias aktores kaip Eleonora Duse, Giulietta Masina, Sophia Loren, kuriomis aš pati žavėjausi vaikystėje ir paauglystėje“, – sakė viena perspektyviausių Lietuvos kino žvaigždžių.
Abi laureatės atsiimdamos apdovanojimą Romoje, prakalbo apie karą Ukrainoje.
Jos tikino jautusios pareigą apie tai kalbėti, o po savo pasisakymo sulaukusios palaikymo ir padėkų.
„Taip, planavau atsiimant apdovanojimą priminti italams, kad karas tebevyksta, kad ukrainiečiams nepakanka taikos šūkių, jiems reikia aktyviai padėti gintis. Taip pat kalbėjau apie mus, lietuvius, kurie didelę savo istorijos dalį turėjo kovoti už nepriklausomybę, ir tai, kad netikime, kad karas sustos Ukrainoje.
Jaučiu pareigą naudoti kiekvieną galimybę užsienyje kalbėti apie tai, kas svarbu, skleisti žinią. Tai man buvo svarbiausia renginio akimirka – vien tik dėl jos norėjau atsistoti ant scenos“, – pabrėžė K.Gudmonaitė.
„Kai mus pakvietė ant scenos ir užklausė keletos klausimų apie mano kovą dėl lygių teisių, pasinaudojau proga ir pasakiau, kad kovoti už lygias teises yra kiekvieno pareiga visame pasaulyje ir turime prie to kiekvienas prisidėti savo indėliu, nes pokyčiai ateina pamažu. Taip pat pasakiau, kad kiekviena kova yra svarbi, bet kartais reikia pasirinkti, kas tuo momentu svarbiausia. Šiuo metu mūsų dėmesys turi būti sutelktas į karą Ukrainoje. Nes tai yra ne vienos šalies karas“, – sakė A.Diržiūtė.
G.Bertolucci premija dažniausiai teikiama Italijos arba kitų jau gerai pažįstamų šalių, tokių kaip Prancūzija ar Vokietija, kūrėjoms.
Apdovanojimu, kuri skiriamas išskirtinai moterims, siekiama atkreipti dėmesį į jų kūrybą ir taip jas paskatinti tolimesniems darbams bei eksperimentams.
