Jokio makiažo
„Jokio makiažo!, – patikina dainininkė Donata Virbilaitė, apsilankiusi bendrame „Gemology Cosmetics Oligotherapy Studio“ ir „NoAGE“ renginyje, skirtame pristatyti naujausius mokslininkų, analizavusių mineralų ir kitų ingredientų poveikį organizmui, atradimus, – Dažausi tik tuomet, kai dalyvauju televizijos projektuose ar fotosesijose. O kasdien, jei labai reikia, pasitepu tik BB kremu“.
Vienintelė jos mėgstamiausia priemonė – aliejukas veidui su vitaminu C. Jei tokio reikiamu momentu neturi, dainininkė odą tiesiog pasitepa ypač tyru alyvuogių aliejumi. Pirmiausia jį, patarta minikiūro meistrės, ėmė naudoti pagerinti nagų odelių būklę, o vėliau – lepinti ir visą odą.
D.Virbilaitė prisimena ir mamos draudimą raukyti kaktą, bet, kadangi jo nepaisė, gilesnes raukšles jau kurį laiką „lygina“ botulino injekcijų pagalba.
„O man mama liepdavo neramstyti veido! Sakydavo, kad rankomis taip liečiama oda greičiau glemba“, – iš mylimiausios moters įgytomis žiniomis dalinosi verslininkė Jolita Kuliešytė.
Penkios senėjimo priežastys
Medalių kūrėja Irina My My neabejoja – vienas iš jaunystės receptų yra juokas ir gera nuotaika. Pasidomėjusi moksliniais tyrimais, ji sužinojo, jos fiziologinis senėjimo procesas prasideda anksti: nuo 18 metų – kai baigiasi organizmo vystymasis ir jis pilnai subręsta.
Ji stebėjosi, kad pasaulyje suskaičiuojama net šimtas teorijų, kodėl žmogus praranda energiją, gyvybingumą, o kūnas – judrumą, elastingumą ir tonusą. Žinoma moteris atkreipė dėmesį į tai, kad vis daugiau pagrįstų žinių sukaupiantys mokslo atstovai jau išskiria penkias pagrindines priežastis, lemiančias jaunystės praradimą – oksidacinė pažaida, glikacija, uždegimai, telomerų trumpėjimas ir imuninės sistemos nusilpimas. Įvertinant šiuos faktus bei remiantis Kembridžo universiteto biogerontologų senėjimo procesų suvaldymo teorija, lietuvės Rimos Balanaškienės iniciatyva yra sukurtas penkių žingsnių produktas.
„Kiekvieną darbo dieną išgeri po „šotuką“ ir esi pasiruošęs ilgiau būti jaunesnis“, – linksmai net penkis metus kurtą maisto papildą pristatė žinomas renginių vedėjas Ramūnas Talutis.
Jis pridūrė, kad vaistams klinikinius tyrimus atlikti privaloma. Tuo tarpu maisto papildams tokie tyrimai yra itin retas reiškinys. Jis pabrėžė, kad žmonijai, o ypač moterims, visada buvo svarbu su maistu gaunami naudingi mineralai. Tačiau įvairūs elementai yra aktualūs ir išoriniam grožiui.
Pirmoji grožio auka
Nuo pat senovės moterys stengėsi išlikti jaunos ir gražios. Neveltui yra posakis, kad „grožis reikalauja aukų“ , nes kartais jis kainuodavo sveikatą ar net gyvybę.
Vienas iš tokių „žudikų“ buvo švinas. Jau antikos laikais graikai ir romėnai naudojo įvairius švino pagrindu pagamintus preparatus. Senovėje iš šio metalo gamindavo vandentiekio vamzdžius ir gėrimo indus. Dėl to apsinuodijimai švinu buvo labai dažnas reiškinys, tai lėmė ir žemą gimstamumo lygį.
Elžbietos I laikų Anglijoje moterys dažnai gražindavosi „venecijietiškais baltalais“ – švino ir acto mišiniu. Balta kaip sniegas oda laikyta grožio etalonu, o spindesiui suteikti dar įmaišydavo kiaušinio baltymo.
Ypač griežti reikalavimai galiojo 1700 metais, kai aristokratiškas blyškumas buvo „ant bangos“. Įdegusi oda bylojo apie fizinį darbą ir išduodavo žemą kilmę, todėl švininę pudrą tepdavo itin storu sluoksniu. Tiesa, greitu laiku ištikdavo paralyžius ir gražuolės mirdavo kankinama mirtimi.
Koventrio grafienė Maria Gunning tapo bene pirmąja oficialia „kosmetikos auka“. Ji mirė dėl apsinuodijimo švinu 1760 m. būdama vos 27 metų. Vėliau švino pudros populiarumas sumenko, bet ją nustojo gaminti tik XX a. pradžioje, kai pudros pagrindui pradėtas naudoti talkas.
Ilgametės tradicijos
„Gerai, kad šiuolaikinėms moterims skirtos kosmetikos priemonės nebe pavojingos, o naudingos“, – kalba švenčių planuotoja Inga Budrienė.
Žinoma moteris neslėpė – ji skiria daug dėmesio sau. Nuo 35 – ojo gimtadienio kartą savaitėje I. Budrienei kosmetologė atlieka veido procedūrą. Reguliariai ji stengiasi nueiti ir į vakuuminius viso kūno masažus. Pastaruoju metu švenčių planuotoja pamėgo iš deimantų Prancūzijoje gaminamą veido kaukę, kurios nereikia nuplauti.
„Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas, tačiau ji įsisavina mažiausiai svarbių maistinių medžiagų. Tyrimai parodė, kad į vidų suvartojamos naudingosios medžiagos pirmiausia paskirstomos gyvybiškai svarbiausiems organams – širdžiai, kepenims, smegenims ir kt., o odai tenka, jeigu tenka išvis, labai nedidelis mikroelementų kiekis. Todėl ją reikia puoselėti labai dėmesingai“, – patikina I. Budrienė.
Mikroelementų nauda mūsų odai yra įrodyta klinikiniais tyrimais. Geležis, magnis, cinkas, silicis ir daugelis kitų yra gyvybiškai svarbūs daugeliui mūsų odoje vykstančių procesų.
Geležis stimuliuoja kolageno sintezę, cinkas kovoja su aknės bakterija, magnis energizuoja odos ląsteles ir jas atpalaiduoja, silicis pritraukia ląstelėse drėgmę ir kuria odos elastingumą.
Jeigu odoje yra mikroelemetų trūkumas, tinkamai savo funkcijos negali atlikti peptidai. Hialurono rūgštis sinergijoje su mineralais net iki 8 val. ilgiau užtikrina odos drėkinimą. Mikrolementai yra tikri „biologiniai katalizatoriai“, galintys pagreitinti biologines reakcijas 10, 100, 1000 kartų. Vitaminai, baltymai ir angliavandeniai negali būti metabolizuojami be fermentų suaktyvinimo mikroelementais.
Dainininkė Roma Mačiulytė, kalbėdama apie jaunystės išsaugojimą, patarė nepamiršti ir pasitikėjimo savimi, įkvepiančių minčių rytais, gryno oro ir vitamino D.
„O toliau – visi kiti būtini ingredientai“, – su šypsena kalbėjo atlikėja.
Tam pritarė ir legendinė šokėja bei medikė Jūratė Norvaišienė, pridurdama, jog ji, priimdama bet kokį sprendimą, remiasi tik patikimais šaltiniais – artimų žmonių rekomendacijomis ir mokslu.
„Drėkinti odą, ja pasirūpinti yra būtina. Kiek sau dėmesio skirsime, tokio atlygio ir sulauksime“, – neabejoja pašnekovė.
