Ž.Kropaitė-Basiulė išvengė baudos bei dėkojo pareigūnams už kruopštų ir mandagų darbą.
Įvykį moteris aprašė socialiniame tinkle „Facebook“, įrašu sutiko pasidalinti ir su lrytas.lt skaitytojais.
„Būna tokių žmonių, kurie susigraudina netikėtose situacijose ir vietose. Man atrodo, pradedu į jų kategoriją patekti.
Pavyzdžiui, šiandien mane sugraudino Lietuvos policija.
Įvažiavau į Balsius visa skubėdama – tipo ten nėr eismo, sava vaikystės teritorija, tušti keliai, tai vairuodama paskambinsiu mamai, kad greičiau ateitų perimt užmigusio vaiko – gi labai skubu ir kiekviena sekundė svarbi.
Kalbu kalbu, žiūriu, važiuoja gale su švyturėliais. Mane čia vejas? Nu tikrai ne, nesąmonė, galvoju. Tai kalbu toliau telefonu ir važiuoju išdidžiai per gimtuosius Balsius.
Tada jau per garsiakalbį pradeda mane stabdyt.
– Kalbėjot telefonu?
– Taip.
– Kodėl?
– Skubėjau mamai priduot vaiką, dar turiu grįžti į miestą, suspėt autobusu į Kelmę, – vardiju. Man atrodo, čia tokia gyvenime pasiteisinanti taktika, toks geras „emotional appeal“ – nuoširdžiai pašneki apie savo apkrautą gyvenimą ir visiems pasidaro tavęs gaila
– Turit su savim vairuotojo pažymėjimą?
– Taip.
– Turit baudelių už telefoną?
– Ne.
– Turit šiaip baudų?
– Ne… Gal tik pernai už greičio viršijimą (čia neigiama tos emotional appeal taktikos pusė: iš to šnekėjimo prisakai nereikalingos perteklinės info).
Patikrina, grįžta. Kelis kartus pabrėžia, kad vaikas automobilyje ir tikrai neturėčiau taip elgtis. Žinau, atsiprašau, sakau. Ir šiaip jau, kai sustabdo policija, reikia avarinį įsijungt… Įsijungiu jau prieš atsisveikinant Žinau, sakau, bet taip esu atpratus nuo tokių sustabdymų
– Kitąsyk bus baudelė, – pasako pareigūnas. – Ir prisiminkit, kad vežate vaiką.
Toks jaunas, jautrus, profesionalus, absoliučiai toks, kokį ir noris matyt pareigūną (gali būt ir senas, ačiū).
Ačiū jums, mieli pareigūnai, kad nemalat šūdo, dirbat savo darbą ir gerai sudedate akcentus. Priminkit mums, susireikšminusioms pažeidèjoms, apie mūsų bandymus pagudraut ir toliau. Taip neturi būti.
Lyg ir nieko ypatingo nenutiko, bet išjungi tą avarinį, nuvažiuoji tolyn, ir jau ašara sprūsta – vaikas miega ramiausiai, apsvarstytas, apkalbėtas, rūpintis. Lengvai lyja, ramu, tylu, mama jau laukia vaikų perėmimo punkte. Turbūt spėsiu į Kelmę, ir bet kuriuo atveju būčiau suspėjus – net ir be to skambučio telefonu vairuojant.
Myliu Tave, Lietuva“, – socialiniame tinkle rašė Ž.Kropaitė-Basiulė.
