V.Bogdzevičius kol kas nesvarsto, kokia šios vertingos kolekcijos ateitis.
Gal senelio aistra užsikrės anūkas, kuriam kol kas dešimt mėnesių, gal mašinėlės iškeliaus į kokį nors muziejų.
Išsaugojo pirmą modelį
V.Bogdzevičius yra sukaupęs per 1000 modelių. Kadaise pirmąjį jam padovanojo mama. Tuomet jis mokėsi septintoje klasėje.
Raudono „Moskvič 403“ modelis kolekcininko namuose išsaugotas iki šiol. Tuomet niekas net nepagalvojo, kad tai bus didelės aistros užuomazga.
Nuo to laiko beveik visos moksleivio santaupos buvo skirtos automobilių modeliams įsigyti.
V.Bogdzevičiaus teigimu, tuomet tai dar nebuvo tikrasis kolekcionavimas, gal daugiau azartas: tokių prekių sovietmečiu nebuvo daug, tekdavo palakstyti po Vilnių išgirdus, kad kažkurioje vietoje kažkas pamatė mažų mašinėlių, išdrįsti paprašyti, kad kas nors parvežtų grįždamas iš užsienio, pabandyti išsikeisti už kokius pašto ženklus ar kitą tuomet atrodžiusį vertingą daiktą.
Slėpdavo tikrąją kainą
Mašinėlės kainavo nemažus pinigus: už lengvąjį automobilį tekdavo pakloti 3–5, o už sunkvežimį – net 10–12 rublių. Tuo metu duonos kepalėlis kainuodavo 20, pieno ar kefyro butelis – 25 kapeikas.
Artimieji žinojo, kokia dovana vaikinui bus pati brangiausia.
Kol baigė vidurinę mokyklą, vilnietis sukaupė apie dvidešimt modelių. Po tarnybos kariuomenėje aistra nepasimiršo. Tuomet modeliams jau skirdavo paties uždirbtus pinigus.
Kartais pomėgį tekdavo nuslėpti ir nuo žmonos, neišduoti tikrosios mašinėlės kainos. Jei ji paklausdavo, ar ši mašinėlė ne nauja, atsakymas būdavo paruoštas: „Ne, ji čia stovi jau seniausiai, negi nepastebėjai?“
Muitinės automobilių nėra
„Tiksliai pasakyti, kiek automobilių modelių dabar turiu, negalėčiau, bet jei kuris nors dingtų, iš karto pastebėčiau, nes žinau, kokioje vietoje kiekvienas stovi“, – sakė V.Bogdzevičius.
Jis muitinėje dirba jau porą dešimtmečių, tačiau kolekcijoje muitinės automobilių modelių nėra, mat jie niekuo neišsiskiria.
Užtat įvairiausių gaisrinių automobilių – per tris šimtus. Nemažai yra įvairių pasaulio šalių policijos automobilių, traktorių. Visi jie 1:43 mastelio. Dažniausiai tokio dydžio jie būdavo gaminami sovietmečiu.
Nors yra kuriami ir didesni, ir mažesni modeliai, V.Bogdzevičius nebesiblaškė.
Liesti eksponatų nevalia
Modelių kaupimas – proga pasidomėti ir automobilių istorija.
Automobiliams laikyti teko pirkti specialią sekciją. Visi, net užsukantys vaikai žino, kad modelius galima tik apžiūrėti, bet jų liesti nevalia.
Kolekcininkas pats rūpinasi savo garažo tvarka ir švara – valyti modelius reikia atsargiai, kad nenulūžtų kokios mašinėlės veidrodėlis ar atsidarančios durelės. Kai kurios jų yra itin trapios.
Dabar įsigyti automobilio modelį – jokia problema: jų yra parduotuvėse, internete.
Serijinės gamybos modelis kainuoja apie 30, rankų darbo – ir per tris šimtus eurų.
Naujausias V.Bogdzevičiaus pirkinys – ir vėl gaisrinis automobilis.
Visa jo sukaupta kolekcija dabar kainuotų didžiulius pinigus, bet muitininkui niekada nekilo mintis ją parduoti.
