„Vaikystę praleidau savo gimtajame mieste Jurbarke. Pastaroji tikrai buvo spalvota ir graži. Pamenu, jog gyvenome dviejų kambarių bute, daugiabutyje. Iš ten – ryškiausi mano vaikystės prisiminimai.
Su draugais mėgdavome vakarais laiptinėje žaisti „Aklą vištą“, o dieną lauke – slėpynes, gaudynes. Taip pat mėgome karstytis po medžius“, – į prisiminimus mintimis grįžo jis.
Mokykla ir popamokinė veikla V.Partikui iki šiol irgi kelia gražius prisiminimus.
„Didžiausią įtaką vaikystėje man darė pradinių klasių mokytoja, vaikų popchoro vadovė Alina Dambrauskienė. Man ji buvo antra mama. Ją labai mylėjau ir gerbiau, myliu ir gerbiu iki šiol.
Į popchoro užsiėmimus skubėdavau po pamokų. Labai mėgau dainuoti, tačiau man labai nepatiko ruošti namų darbus. – šyptelėjo jis. – Su vaikų popchoru važinėdavome po koncertus, tai man labiausiai patikdavo. Kelionės metu autobuse prikrėsdavome ir išdaigų... Buvo pats geriausias laikas.“
Nemažai V.Partiko išdaigų rėgėjo jo močiutė. Būtent jos namuose būsimasis muzikantas rengdavo koncertus, į kuriuos atvykdavo močiutės kaimynės.
„Mano močiutė augino vištas. Nugvelbdavau jų padėtus kiaušinius ir eidavau parduoti už vieną litą kaimynei – tam, kad turėčiau už ką nusipirkti saldainių.
Nuo močiutės esu gavęs barti, bet mano verslas pasiteisino, toliau tuos kiaušinius pardavinėjau. – kikeno jis. – Dar rengdavau koncertus, sukviesdavau į juos visus kaimynus. Pasidarydavau plakatų ir visur aplink močiutės namą juos iškabinėdavau. Koncertai, žinoma, buvo mokami, kainavo du litus, į juos ateidavo kelios močiutės kaimynės. Iš užuolaidų pasidarydavau sceną, užkulisius, turėjau visą aktų salę! Pasidedavau magnetofoną, žaislinį mikrofoną ir dainuodavau. Nuo vaikystės buvau biznierius.“
Kaip sako V.Partikas, gyvenimas kiek pasikeitė išsikėlus į nuosavą namą. Išsikraustęs iš buto, atlikėjas ilgėdavosi kiemo draugų, su jais palaipsniui bendravimas nutrūko. Vis dėlto, svajonė dainuoti niekur nedingo. Tiesa, dabar ji vyrui labiau siejasi su pomėgiu, o ne pagrindine veikla.
„Visą gyvenimą svajojau būti dainininkas, dainuoti plačiai auditorijai. Iš dalies, mano svajonės tapo hobiu. Galima sakyti, kad tas hobis toliau tęsiasi“, – užbaigė dabar ir pats tėvu esantis V.Partikas.
