Moteris salėje sukėlė sumaištį – išgirdę jos aršią kritiką valdantiesiems ir retoriką homoseksualių žmonių atžvilgiu dalis svečių galiausiai paliko ceremoniją.
Tai pro akis nepraslydo ir žinomiems žmonėms. Socialiniuose tinkluose jie ėmė dalytis įrašais, kuriuose Lietuvos Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatei negailėjo kritikos.
Įžvalgomis feisbuke dalijosi „Užkalnio žurnalas“ redaktorė bei tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė (28 m.).
„Šličytė yra nusikaltėlė. Yra žmonių, kuriems atrodo, kad vogti – nieko tokio. Kad baladoti žmoną – nieko tokio. Taip Šličytei atrodo, jog menkinti žmogų dėl jo seksualinės orientacijos, lyties ar kilmės – nieko tokio. Bet normaliame pasaulyje tai „nieko tokio“ nepasidaro.
Jai gali atrodyti kaip tik nori – o laisvas pasaulis sako, kad jos vieta – teisiamųjų suole. Galimai – netgi kalėjime. Paskaitykite Baudžiamąjį kodeksą, aš neišsigalvoju. Gėda tik už tai, jog padugnė kiša Kudirką – neva, ar tik nenusiviltų Tautiškos giesmės autorius, pamatęs Lietuvą. Jus pamatęs ne tik nusiviltų, Šličyte.
Duodu pirštą nukirsti, kad toks šviesus žmogus, prisikėlęs ir jus išgirdęs, tiesiog vėl norėtų numirti. Na, o komiška tai, kad besispjaudanti boba, kliedinti apie lotyniškų raidžių grėsmę lietuvių kalbai, kirčiuoja blogiau už mano šunis, kurie išvis nekirčiuoja.
Taip deformuoja lietuvių kalbos žodžius, kaip jokia lotyniška raidė neturėtų realios ar pritemptos galimybės. Kultiūra (minkšta „l“). Fėsta. Moteris. Su švente, tauta. Gera, graži, kilni tauta. Sugebėsime išvėdinti užsilikusią smarvę. Pažiūrėkite, kokia džiaugsmingai didelė dalis Seimo narių parodė, jog tokių nusikalstamų pezesių neklausys. Mums viskas bus gerai“, – mintimis dalijosi ji.
Nuomone apie atgarsį sukėlusią Z.Šličytės kalbą pasidalijo komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis (40 m.).
„Kai jau pagalvoji, kad ši šalis turi vilčių išbristi iš balanos gadynės, į areną išeina Zita Šličytė. Gėda. Tiesiog klaikiai gėda“, – rašė žinomas vyras.
Progos pasisakyti nepraleido ir režisierius Romas Zabarauskas (31 m.).
„Kovo 11 proga Seime – deputatės kaltinimai, neva Lietuvoje vyksta „ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija“. Ačiū tiems svečiams, kurie reaguojate, kurie palikote salę. Kažkodėl mes, LGBT+ žmonės, siekiantys pripažinti Lietuvos piliečių lygybę, nuolat esame verčiami jaustis valstybės priešais.
Ne tik esame diskriminuojami, ne tik turime patys aukoti savo karjeras, svajones ar komfortą dirbdami dėl Lietuvos progreso, bet dar ir sulaukiame tokių akibrokštų, ir plačiosios visuomenės abejingumo jiems. Abejingumo – geriausiu atveju, nes didelė visuomenės dalis pritaria tokiai neapykantai!
Tiesiog trūksta žodžių, bet ačiū puikiai iliustracijai, ką kasdien Lietuvoje išgyvena LGBT+ žmonės, ir kokie dviprasmiški jausmai apima per valstybines šventes“, – mintimis dalijos režisierius.
Abejinga neliko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 m.).
„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės. Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime ir to nepaslėpsi. O ir nereikia.
Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje.
Mes jau pasiekėme, kad šviesos šiandieninėje Lietuvoje yra kur kas daugiau nei pagiežos. Tai mes šiandien ir švenčiame. Šviesą ir laisvę“, – apgailestavo ji.
