Didžiąją vaikystės dalį žinoma moteris praleido gimtąjame Vilniuje.
„Prisiminimų – begalė. Tų tikrų, ne kompiuterinių, kaip šiuolaikinių vaikų. Kiekvieną dieną iš pat ankstyvo ryto lėkdavau į kiemą susitikti su draugėmis ir kitais aplink gyvenančiais vaikais. Būta įvairiausių žaidimų, pokalbių iki sutemų...
Nesinorėdavo grįžti namo net pavalgyti. Prisimenu, skanaudavome namų kiemuose augančias vyšnias, obuolius, slyvas, kol piktos bobutės neišvarydavo su grasinimais apipilti vandens kibiru“, – šypteli trenerė.
Vasaromis miesto šurmulį Jolanta iškeisdavo į vienkiemį, esantį netoli Ignalinos, kur gyveno jos močiutė.
„Kaimą prisimenu su nostalgija. Ten leisdavau beveik visas vaikystės vasaras. Suvažiuodavo visos tetos, dėdės, pusseserės. Liūdna niekada nebūdavo. Močiutės auginami viščiukai, kiaulės, karvės, avys ir naminis savas daržas“, – prisiminė moteris.
Žinoma moteris neslepia – auklėjama ir auginama ji buvo gana griežtai.
„Labiausiai įsiminė tėčio pamokymai, kad visada reikia stengtis mokytis būti stipriai ir neprisileisti svetimų žmonių“, – prisiminė ji.
Didžiausia Jolantos vaikystės svajonė buvo tapti kosmonaute.
„To norėjau tikriausiai dėl to, kad nemažai filmų rodė šia tema. Taip pat – lėktuvo pilote. Visada žavėjo aukštis, kilimas ir laisvas skrydis“, – pasakojo ji.