Feisbuko įraše ji prakalbo apie patirtas patyčias, ką reiškia gyventi, turint šalyje žinomą mamą bei skyrybų kartėlį. Mintimis Vasha sutiko pasidalyti su lrytas.lt skaitytojais.
„Išpažintis. Mintys kurios pastaruoju metu sukasi galvoje. Dažnai liūdžiu ir sunkiai išgyvenu savo duotą gyvenimo kelią. Nuoširdžiai viduje pergyvenu, bet tuo pačiu ir esu labai laiminga. Esu dėkinga savo mamai ir šeimai už viską. Pradėsiu pasipasakodama dažnai paliečiama tema – žinomumo kaina.
Dažnai užduodamas klausimas: „Ar manai, būtum žinoma, jei ne tavo mama?“ Kas būtų jeigu būtų.. Egzistenciniai dėsniai sukasi galvoje ir vis vien viskas atsisuka į dėkingumą šeimai.
Nuo mažų dienų augau badoma pirštais, ne dėl to, kad su manimi buvo kažkas negerai. O todėl, kad čia juk TA, TOS Viktorijos dukra.
Mokykloje patyriau patyčias, pavydą ir visas kitas vaikystėje sunkiai išgyvenamas situacijas. Visą gyvenimą buvau auklėjama atsakingai žiūrėti į gyvenimą, nekreipti dėmesio į piktų ir nelaimingų žmonių komentarus, nuo mažų dienų buvo skiepijamos šeimos vertybės, mano autoriteto, senelio (a.a.) dėka.
Taip jau nutiko, kad mano mama išsiskyrė su mano biologiniu gamintoju, o vėliau mums gyvenimas atsiuntė nuostabų žmogų vardu – Artūras, kurį dabar aš vadinu tėčiu. Šis žmogus mane augino ir augina jau visus 23 metus.
Nuostabesnio tėčio įsivaizduoti negalėčiau, nors retai kada parodau savo jausmus, bet šį žmogų aš labai myliu ir esu jam dėkinga už viską ką man suteikė.
Bėgo metai... Iš mažos mergaitės virtau moterimi, kurios didžiausia svajonė sukurti laimingą šeimą buvo jau nuo paauglystės. Sutikau žmogų, gimė nuostabi dukrytė, kurios labai labai laukiau.
O dabar mažylę auginu viena ir dar vis tikiu pasaka, kad ir mano gyvenimo kelionėje mane kaip ir mano mamą lydės toks puikus žmogus kaip Artūras“, – išgyvenimais dalijosi Vasha.
