„Šie prisiminimai visuomet labai šildo. Būdamas suaugęs supranti, kokia autentiška ir nuostabi yra vaikystė.
Mintimis ten grįžtu jau būdama mama – kepdama vaikams kepinius, kuriuos kepdavo mano mama ar močiutė, rinkdama žemuoges, žaisdama, skaitydama pasakas“, – su šypsena naujienų portalui lrytas.lt pasakojo žinoma moteris.
Jurgita sako, kad vaikai – tarsi jųdviejų su Kristupu atspindys. Juodu save mato jų akyse, pomėgiuose ir mintyse.
Jurgitos vaikystė prabėgo Žemaitijoje, netoli jūros.
„Vaikystę prisimenu kaip gražų, spalvingą svajonių ir atradimų laiką. Prie jūros praleista daug laiko, labai gerai pamenu, kai po pietų miego pramerkdavau akis ir išvysdavau jūrą. Manau, todėl ji man tokia artima“, – prisiminė ji.
Didžiąją vasaros dalį žinoma moteris leisdavo kaime pas senelius, kurie gyveno Aukštaitijoje. Ten išbraidyti visi miškai, pievos, pririnkta saujos žemuogių ir išbandyta begalė kitų veiklų, kurios Jurgitai kelia šypseną.
„Buvau auginama su didele meile, o tai vaikui svarbiausia. Nebuvau sunkus vaikas, priešingai –atsakingas, draugiškas ir padedantis kitiems. Kartais su broliu prisigalvodavome įvairiausių išdaigų, bet juk vaikystė tam ir yra“, – sako moteris.
Būdama maža Jurgita svajojo tapti balerina, o paaugusi – archeologe. Nors šios dvi svajonės neišsipildė, moteris džiaugiasi, kad jas puoselėja vaikai.
„Džiaugiuosi, kad muzika dažnai skamba mūsų namuose, nes mano dvi dukrytės lanko baleto pamokas. Dar būdamos mažos jos pareiškė, kad nori lankyti baleto mokyklą“, – pasidžiaugusi atžalomis pokalbį baigė Jurgita.
