Sausio 5-ąją verslininkas išlydėtas Amžinojo poilsio. Arūnas buvo pašarvotas Antakalnio laidojimo centre, 1-ojoje salėje. Laidotuvės įvyko Karveliškių kapinėse.
Prieš pat laidotuves artimieji prašė ji pagerbti vienu baltu žiedu.
Vilniuje gimęs, tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute geografiją ir fizinį lavinimą studijavęs verslininkas sėkmės sulaukė gana anksti: 1993 m., būdamas 27-rių, jis įkūrė akcinę bendrovę „Centro kubas“, užsiėmusią daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, investicijomis bei nekilnojamojo turto prekyba ir vertinimu.
Įmonė veikia iki šiol ir šiandien yra ilgiausiai veiklą vykdanti nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė Lietuvoje.
Asmeninis gyvenimas nesisekė
Visgi asmeninis A.Strolio gyvenimas nestokojo dramų. Anksti iširo jo pirmoji santuoka, kurioje jis susilaukė dukters Noros. Antroji A.Strolio santuoka su viešųjų ryšių specialiste, Europos Sąjungos misijų stebėtoja Dainida Valsiūnaite taip pat nebuvo sėkminga. Pora susituokė 2004 m. rudenį. Santuoka visuomenei ypač buvo įdomi tuo, kad prieš tai buvo sudaryta vedybų sutartis. Tuo metu Lietuvoje tai buvo naujas dalykas ir vertinamas dviprasmiškai. Kartą jau išgyvenęs skyrybas A.Strolis tuomet tikino, kad vedybų sutartis greitai bus įprasta kaip gyvybės draudimas arba išperkamoji nuoma.
Vietoj medaus mėnesio Dainida po jungtuvių pasirinko Europos Sąjungos rinkimų stebėtojų misiją Afganistane, nors tai truko du mėnesius. Pasakojama, kad vietoj dienpinigių, kuriuos Dainidai siūlė misijos organizatoriai, jos vyras ketino mokėti dvigubai, kad tik ji liktų Lietuvoje, tačiau ji tokiu pasiūlymu nesusigundė. 2007-aisiais porai gimė sūnus Matas, kurio krikšto tėvu tapo šeimos draugas, dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijus Mikutavičius.
Tačiau A.Strolio santuoka su D.Valsiūnaite greitai subyrėjo, trukusi vos trejus metus. D.Valsiūnaitės likimas taip pat buvo liūdnas – 2019 m. vasarį moteris mirė nuo gripo komplikacijų, būdama tik 44 metų.
Pirties griovimą stebėjo visa Lietuva
A.Strolio gyvenimą ėmė drebinti ir turto skandalai. 2008 m. jo pirtis tapo pirmuoju Lietuvoje valdžios įsakymu nugriautu nelegaliu statiniu.
A.Strolio pirtis stovėjo Molėtų rajone, Asvejos regioniniame parke, ir pateko į vandens apsaugos juostą, kurioje įstatymai draudžia bet kokius statinius. Aplinkos ministerijos sprendimu ji buvo nugriauta. Tąkart visa Lietuva stebėjo, kaip statybininkai griovė A.Strolio pirtį. „Pradėjo griauti, laužyti, kapoti, šiukšlinti teritoriją ir dar po to ieškinį įstatė už griovimo darbus. Su policija ir antrankiais – čia protu nesuvokiama“, – tuomet teigė A.Strolis.
Verslininkas turėjo atsisveikinti su 20 kv. m medine pirtimi ir sumokėti priteistus 8 tūkst. litų (2,3 tūkst. eurų) už griovimo darbus. Vyras vėliau teigė supratęs, kad pirties jis negalėjo statyti. Pasak jo, viskas išėjo spontaniškai.
„Būčiau žinojęs, kad bus tiek galvos skausmo ir žilų plaukų, tikrai nebūčiau to daręs. Ne specialiai ir ne iš piktos valios, tiesiog mamos žemė buvo grąžinta. Draugas atvežė sukirstų rąstų ir klausia: „Klientas nenupirko, ką darom?“ Pasakiau jam, kad dėliotų tuos rąstus, ir viskas taip išėjo. Tada buvo suręsta medinė 20 kv. m pirtelė“, – teigė A.Strolis.
Apkaltintas ir išteisintas
2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A.Strolis buvo nuteistas už sukčiavimą stambiu mastu, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą. Verslininkui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Vėliau Vilniaus apygardos teismas nuosprendį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo panaikino.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai yra skelbę, kad tikrindami Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, nustatė, jog nuo 2010 metų kovo iki 2014 metų gegužės tuometinis bendrovės „Centro kubas“ direktorius, negalėdamas iš asmeninių lėšų grąžinti bankui paimto asmeninio kredito, per tris kartus pardavė didelės vertės „Centro kubo“ nekilnojamąjį turtą.
Už jį gavo daugiau kaip 13 mln. litų (3,8 mln. eurų), ir šiais bendrovės pinigais padengė asmeninę paskolą.
FNTT manė, kad tokiu būdu A.Strolis gavo asmeninę naudą iš „Centro kubo“ lėšų už daugiau kaip 3,8 mln. eurų sumą, nuo kurios bendrovė privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą beveik apie 2 mln. eurų mokesčių sumą.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A.Strolis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, tvarkė apgaulingą apskaitą: nefiksuodavo dalies pardavimo pajamų, nepildė privalomų registrų ir nuo 2012 metų nebeteikė VMI privalomų deklaracijų, nors inspekcija įteikė priminimą dėl deklaracijų pateikimo.
2018 m. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad nėra duomenų, patvirtinančių A.Strolio apgaulę išvengti didelės vertės turtinės prievolės – mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Jis taip pat išteisintas dėl dokumentų klastojimo. Tačiau A.Strolis liko nuteistas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, jam už tai buvo skirta piniginė bauda.
