Kadaise tuometinio Kauno medicinos instituto bendrabučio šokių aikštelėje susipažinusią porą suvedė ne tik abipusė simpatija, bet ir bendras likimas – abu jie žino, ką reiškia tremtinio dalia.
„Mūsų istorija – sudėtinga. Su būsima žmona sujungė ne tik tai, jog patikome vienas kitam, bet ir tai, kad patyrėme panašų likimą. Kai buvome dar kūdikiai, maždaug vienerių metų, viename vagone buvome vežami į Altajaus kraštą. Bendras likimas mus surišo. Be to, mums abiem pavyko likti gyviems, beveik aštuonerių metų amžiaus pabėgome, nors buvome visiškai vienas su kitu nesusitarę.
O toliau gyvenimas rutuliojosi labai sudėtingai. Gyvenome sistemoje, joje reikėjo gyventi, mano mama turėjo visiškai svetimą pavardę. Vis dėlto, sukandę dantis abu veržėmės toliau“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Dumčius.
Paklaustas, koks gi yra tas laimingo, ilgai trunkančio bendro gyvenimo receptas, gydytojas išskyrė daugeliui girdėtus prisitaikymą, tarpusavio toleranciją.
„Reikia vienam prie kito prisitaikyti. Pavyzdžiui, aš buvau stipriai motyvuotas mokslu, mane itin domino chirugijos praktika. Mano žmona – ramesnio būdo, dirbo „Šilelių“ konstruktore. Ji visada man padėdavo. Juolab, mano mama irgi labai padėjo auginant vaikus.
Mūsų šeimoje nebuvo materialinių ar psichologinių konfliktų. Aš buvau ramus, siekiau tapti profesoriumi, atkakliai dirbau Klinikose. Žmona ramiai dirbo savo darbą ir rūpinosi šeima“, – teigė kaunietis.
2014-aisiais, auksinių vestuvių proga, Kauno arkikatedroje bazilikoje Arimantas ir Ona atnaujino sutuoktuvių įžadus. Pora neatmeta galimybės paminėti ir deimantines vestuves, žyminčias santuokos 60-metį.
„Paminėjome auksines vestuves, buvo labai daug karininkų, garsių žmonių, jautėmės pagerbti. O deimantinių vestuvių tikimės sulaukti. Esame geroje fomoje, abu esame aktyvūs“, – sakė A.Dumčius.
