Prieš kelis dešimtmečius R.Ščesnavičius pasirodė ir televizijoje, ten su aktoriumi Vytautu Šapranausku (1958-2013) jis vedė laidą „Kulinarinis šou“. Po šios laidos sekė ir daugybė kitų.
Šiuo metu, vyro veido televizijos ekranuose nebematyti. Kaip naujienų portalui lrytas.lt sakė pats R.Ščesnavičius, televizija dabar jam kelia dvejopus jausmus – jis jos ir pasiilgsta, ir be jos gali kuo puikiausiai gyventi.
„Netrukus išeisiu į pensiją. Tiesa, vis dar turiu savo įmonę, maistą tiekiame ir gaminame įvairiausiuose renginiuose“, – apie dabartinę veiklą pasakojo šefas, sutikęs prisiminti ir anuos laikus.
– Jūsų patirtis virtuvėje – pavydėtina. Sakykite, kaip per visus šiuos metus keitėsi maisto kultūra Lietuvoje? Ar mums dar daug reikia stiebtis iki gyliomis kulinarijos tradicijomis garsėjančių Italijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos?
– Manau, kad viską reikia vertinti procentine išraiška. Šiose vakarietiškose šalyse kulinarijos lygmuo, žinoma, yra aukštas, tačiau ir ten gyvena apie maistą nenusimanančių žmonių. Dabar Lietuvoje tikrai yra daug gabių šefų.
Kadangi virtuvėje sukuosi jau daug metų, galiu pasakyti, jog Sovietų Rusijos okupacijos laikais suvokimas apie kulinariją buvo išties ribotas, užsienio šalių virtuvių, jų pagrindu veikiančių kavinių ar restoranų, buvo labai mažai. Restoranuose dirbu nuo 1973-ųjų metų, tad pamenu, jog, pavyzdžiui, seniau vykdavo Uzbekų dienos, kurių metų iš svetur atvykę uzbekai kartu su mumis gamindavo maistą, o padavėjos vaikščiodavo apsirengusios tradiciniais uzbekiškais rūbais. Apskritai, tuomet vyravo dideli apribojimai, negalėjai gaminti bet ko.
Po nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais įvyko daug pokyčių. 1992 m. jau vadovavau privačiam restoranui Kaune. Pradėjome domėtis naujovėmis, mums gerai sekėsi.
Kai, berods 1996-aisiais, pradėjau dirbti televizijoje, žmonės apie užsienio šalių virtuvę vis dar mažai nusimanė. Pamenu, veikdavo įmonės, kurios iš užsienio į Lietuvą atveždavo tuomet dar egzotiškus vaisius ir daržoves. Šios įmonės televizijoje mane remdavo ir mainais prašydavo pareklamuoti tuos jų importuojamus produktus, ką nors iš jų pagaminti. Prisimenu, jie pasakojo, kad buvo į Lietuvą atvežę dvi avokadų dėžes ir ten esantys vaisiai tiesiog supuvo. (Juokiasi.) Taip nutiko su daugeliu produktų. Bet televizijai tuomet buvo aukso amžius, turėjome daug reklaminių užsakymų.
– Kodėl pasirinkote televizijos šefo kelią?
– Labai greitai supratau, ką reiškia žinomumas, įvaizdis. Norint sėkmingai lipti karjeros laiptais šie dalykai yra tikrai svarbūs. O ir man pačiam sekėsi televizijoje.
Į televizijos eterį trumpam buvau sugrįžęs prieš kelerius metus, keletą mėnesių filmavausi LRT laidoje „Mano mama gamina geriau!“. Šioje laidoje man nereikėjo gaminti, labai patiko. (Šypsosi.)
– Esate sakęs, kad dabartinė jūsų aistra yra desertų šou. Papasakokite apie tai plačiau.
– Desertų šou dažnai papildo prabangias vakarienes. Į renginius atvykstame jau su pagamintais desertais, taip pat gaminame juos vietoje. Ant desertų piešiame įvairiausių kremų, trintų vaisių tyrių pagalba, apskritai gaminame „Michelin“ restoranų lygio desertus.
Be to, ruošiame ne tik desertų, bet ir austrių šou, užsiimame įvairiausių šalių virtuvės patiekalų degustacijų pristatymu.
Taip pat mūsų įmonei teko sudalyvauti HBO serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimo procese, buvau pasamdytas kaip asmuo, kurio gaminamas maistas buvo rodomas ekrane.
Viename epizode aktorė Helen Mirren (seriale ji atliko imperatorės Jekaterinos II vaidmenį, red. past) būtinai turėjo valgyti jautieną, tiksliau – ką nors labai panašaus į tai, nes ši aktorė yra veganė. Be to, reikėjo paruošti ne tik kaip mėsa atrodantį, tačiau ir skanų maistą – juk jei aktorei būtų buvę neskanu, ji būtų galėjusi maisto ir atsisakyti. Laimei, užduotis pavyko. (Šypsosi.)
– Kaip jūsų įmonei atsiliepė karantinas?
– Restoranų versle dirba mano visa šeima: žmona, sūnus. Restoranai buvo uždaryti, neturėjome darbo. Žinoma, gaudavau išankstinę pensiją, žmona gaudavo išmokas, tai taip ir gyvenome.
– Prieš metus buvo pasirodžiusios kalbos, kad ir jūs pats buvote užsikrėtęs koronavirusu.
– Taip, koronaviruso man nepavyko išvengti, tiesa, liga praėjo ganėtinai lengvai. Buvo pasirodę gandai, kad aš netgi numiriau, tai juos paneigiau. (Juokiasi.)
Apskritai karantinas sujaukė daug planų. Su sūnumi planavome atidaryti kulinarinę studiją, tačiau viską parodys ateitis.
