Marija paviešino savo istoriją socialiniame tinkle ir sutiko ja pasidalinti su naujienų portalu lrytas.lt. Šiuo metu, kaip lrytas.lt sakė aktorė, ji jaučiasi geriau.
„NE DĖL TO, KAD GAILETUMĖT, KAD PAMATYTUMĖTE.
Retai skundžiuos viešai, bet šį kartą nesusilaikysiu. Viskas įvyko iš spalio 15 d. į 16 d. naktį. O kodėl rašau data?
Nes tikrai neturėjau jėgų užfiksuoti daktarų pavardžių, gal kažkas kam reiks atkas...
Greičiausiai to nebus, nes juk tokios taisyklės... O kad nereagavo į situaciją, tikriausiai reikėjo filmuoti, kad įrodyčiau...
Vakaras prasidėjo ypatingai, o baigėsi kosmariškai ligoninėje... Po beveik pusantrų metų su vyru gavome progą pasimatymui dviese, kadangi atvažiavo jo mama, o su ja Gabrielius puikiai jautėsi, tad ramia sąžine sau išėjome į kavinę prie namų.
Tikrai jautėmės kaip pasimatyme, tad aš užsimaniau picos, po kurios grįžus namo pradėjau vemti...
Nežinau, ar tai „čili picos“ seni produktai ant picos ar virusas... Grįžusi namo visa laiką pravėmiau, krėtė šaltis, juodavo akyse. Pamaitindavau vaiką ir vyras paėmęs ant rankų mikdė mažiuką , nes aš to nesugebėjau padaryti, buvau per silpna...
Netrukus ir vaikas atpylė fontanu, iš paskos sekė ir antras kartas... Labai išsigandome ir iškart puolėme skambinti greitąjai pagalbai, ir ji tikrai skubiai sureagavo. Mane ir Gabrielių, kuriam 6 su puse mėnesių, išvežė į Antakalnio vaikų ligoninę.
Ten ir prasidėjo didysis košmaras ir antžmogiškumas. Atvažiavus man liepė pildyti dokumentus, nors net nemačiau vaizdo ir vos nulaikiau kūdikį. Aptarnaujantis personalas buvo piktas, klausė apie vaiką, bet ir tai neskubėdami, vaikas žiaukčiojo ir vėmė ant grindų. Nebuvo jokios per didelės reakcijos.
Tik tada, kai paprašėme bliūdo, į kurį galėtume vemti, jį atnešė. Tada mane supykino, kritau ant grindų ir vemdama dusau, nes tiek išsivėmus nebeturėjau kuo vemti, šaukiau pagalbos, nereagavo, vėliau padavė servetėlių... Sako, atleiskit, mes negalime jum suteikti pagalbos, nes čia vaikų ligoninė. Kas???
Čia vieta, kur nežinia ar apskritai gali vadintis ligoninę. Jei net į vaiką adekvačiai nereaguoja, ką jau kalbėti apie mamą, kuri šiuo metu yra pagrindinis vaiko maisto šaltinis, kadangi maitinu krūtimi...
Dar pasiūlė atskirti mamą nuo vaiko, kai jį nuraminti ir suteikti saugumą gali tik ji. Man personalas aiškina, kad tokios taisyklės. Šikt man ant šitų jūsų taisyklių, kurios yra absoliučiai nelogiškos!
Sunku patikėti, kokia ligoninėse supusi sistema yra Lietuvoje. Galiausiai mus paguldė į palatą, gulėjau apsikabinus vaiką, kuriam ką tik buvo įstatytas kateteris, kūkciojo visas mažiukas...
Raminau jį, supau, nors krėtė baisulinis šaltis, laužė kaulus, temo akyse, ir niekam nebuvo įdomu... Šiaip ne taip išaušus rytui ir nesulaukus pagalbos mano organizmas sukovojo, o, galbūt, motinystės instinktas, kad turejau globoti vaiką, prikėlė mane.
Apmaudžiausia tai, kad negavau jokios lašelinės, nors prašyta buvo ne vieną kartą... Kas būtų buvę, jei būčiau atsijungus tiek, kad vaiko net nesugebėčiau apkabinti. Ką jei jį paliktų klykiantį ir drebantį ir tada jam dar būtų blogiau? Tai yra žiauru. Man teliko melstis“, – rašė ji.
Naujienų portalas lrytas.lt kreipėsi į Antakalnio vaikų priėmimo skyrių dėl komentaro. Vos tik sulaukę atsakymo, iškart papildysime.
