„Šiandien, rugsėjo 6 d., amžinojo poilsio iškeliavo Bažnytinio paveldo muziejaus draugas ir rėmėjas Aleksandras Šepkus.
Aleksandras Šepkus gimė 1954 m. kovo 24 d. Kaune. 1977 m. baigė tuometinio Vilniaus dailės instituto Pramoninės dailės katedrą. 1988 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
1992 m. Manhatane įsteigė savo kompaniją „Alex Šepkus“, 1993-iaisiais pelnė Niujorko geriausio naujo metų juvelyro titulą. Menininko papuošalai pristatyti beveik 150 meno galerijų visame pasaulyje. Bažnytinio paveldo muziejuje nuo 2012 m. surengtos dvi Aleksandro Šepkaus darbų parodos.
Nuo 2012 m. Aleksandras Šepkus tapo Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus rėmėju, jo dėka atidarytas muziejaus naujų kūrinių įsigijimo fondas. Menotyrininkė Rūta Pileckaitė pastebi, kad Aleksandras Šepkus įtvirtino papuošalo, kaip miniatiūrinių formų kūrinio, skirto nešioti, prilygstančio vaizduojamosios dailės darbams, sampratą, suformavo vadinamą „parodinę“ lietuvių juvelyrikos kryptį ir savo idėjomis smarkiai paveikė lietuvių juvelyrikos modernėjimo procesus“, – rašoma feisbuke.
Apie tėvo netektį socialiniame tinkle pranešė ir jo sūnus Kristupas.
„Šią naktį JAV, priėmęs Paskutinįjį Patepimą numirė mano Tėvas, juvelyras Aleksandras Šepkus. Jis visados žavėjosi Benvenuto Cellini ir savo idealu laikė šio renesanso žmogaus meninę meistrystę ir nepriklausomą nuo žmogiškųjų valdovų sielą, bekompromisišką pasiryžimą kovoti dėl savo teisybės, bei begalinį pasitikėjimą Dievu.
Cellinio „Mano gyvenimas“ man buvo perduotas kaip auklėjimosi tapti žmogumi knyga. Dabar, kaip ir turbūt visada, galvodamas apie savo Tėvą prisiminsiu jį, kaip renesanso epochos žmogų savo kūryba, elgesiu, laiškais, netgi ekstravagantiška apranga ir beveik nebesutinkamomis manieromis. Amžiną atilsį Tau, Tėve“, – rašė sūnus Kristupas.
Šv. Mišios už Aleksandrą Šepkų vyks rugsėjo 7 d., 18 val. Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje.
2012-aisiais A.Šepkus davė interviu „Lietuvos rytui“. Jo istoriją galite skaityti čia.
