Koncertai sausakimšuose klubuose, radijo stočių topuose skambantys kūriniai, apdovanojimų gausa ir, galop, pasirašytas kontraktas su „Warner Music Group“.
Šiandien instagrame jį seka daugiau nei 200 tūkst. žmonių, o muzikos įrašai turi daugiau nei 80 mln. peržiūrų. DJ Jovani yra vienas greičiausiai populiarėjančių atlikėjų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
J.Nainys neslepia – jo profesinis kelias išties buvo vingiuotas. Tam, kad pasiektų tai, ką turi dabar, teko įveikti ne vieną iššūkį. Tačiau dabar jis drąsiai gali pasakyti, jog yra be galo laimingas ir dėkingas gyvenimui už tai, kad jo pomėgis virto darbu.
Vyras ne tik kuria muziką, bet ir prodiusuoja kitus „Open Play Music“ leiblo atlikėjus bei yra „Rotary akademijos“ mentorius. Ten jis dalijasi savo sukaupta patirtimi su žmonėmis, galvojančiais apie muzikinę karjerą.
– Kas paskatino jus tapti mentoriumi?
– Gyvenimas. Mane įkvepia mokytojai. Būdamas jau 37-erių metų mokausi ir galvoju, kad sukaupta patirtimi, jeigu ji kažkam yra įdomi – kodėl nepasidalinus. Labai smagu, kad atsirado žmonių, kurie norėjo su manimi pabendrauti ir pasimokyti. Šiuo atveju taip ir susiklostė, kad Rotary bendruomenė pranešė apie vykdomą akademinę veiklą ir pakvietė prisijungti. Mielai sutikau pasidalyti savo patirtimi.
– Su kuo tenka susitikti užsiėmimų metu?
– Pasikalbėti ir išgirsti mano istoriją panoro vyras, habilituotas mokslų daktaras, baigęs matematikos mokslus. Iš karto radome bendrą kalbą, dalinomės mintimis. Mes bendraujame vaizdo skambučiu. Stengiuosi savo pavyzdžiu motyvuoti ir paskatinti daryti tai, kas patinka ir domina. Nėra kažkokios sistemos ar modelio, kaip įprastai būna universitete. Čia viskas paprasčiau. Iš mūsų bendravimo, jaučiu, kad pats naujų dalykų išmokstu.
– Kaip prisimenate savo karjeros pradžią?
– Pradžia yra sudėtinga ir pakelianti į viršų. Kai tu gyveni savo pomėgiu ir susikuri viziją – man patinka muzika ir aš norėčiau būti didžėjumi/prodiuseriu, tuomet nesvarbu ar tau labai sekasi ar ne – tu tiki ja ir eini ja. Ėjimas savo tikslo link suteikia prasmės gyventi ir stengtis įgyvendinti tai, ką esi užsibrėžęs. Tai yra tarsi didžiausias laimėjimas, bet tuo pačiu ir prakeiksmas, kadangi lengvų kelių nebūna.
Norint kažką pasiekti bet kokioje srityje, tu turi susitaikyti su tuo, kad bus labai daug gerų emocijų, bet tuo pačiu nesėkmių, liūdesio, praradimų, nepasitikėjimo savimi. Tačiau viską sudėjus gaunasi balansas. Taip buvo ir yra man. Mano kelias, kaip ir daugelio, buvo be galo vingiuotas. Jame buvo ir labai sėkmingų ir nesėkmingų projektų.
– Kokias įvardytumėte savo veiklos sėkmes, buvusias jūsų profesiniame kelyje?
– Į muzikos pasaulį nėriau ne todėl, kad mane lydėtų tik sėkmė. Manau blogai yra susikurti iliuziją ir siekti tik šlovės, nes nepasisekus būna be galo liūdna ir skaudu. Todėl aš priimu visas mano profesiniame kelyje ištikusias sėkmes ir nesėkmes vienodai. Milijonai žmonių perklauso mano kūrinius, pasirašytas kontraktas „Warner Music“, šiemet laimėjau „M.A.M.A“ statulėlę. Viskas atrodo klostosi puikiai, tačiau aš nesiekiu tik to, kad mane visi girtų. Nesistengiu savęs iškelti aukščiau kitų, kadangi tai veda į didesnį nuopolį. Kuriu muziką ne tik dėl sėkmės ar šlovės – tą darau, kadangi man labai patinka procesas. Džiaugiuosi visais pasisekusiais savo projektais, tačiau niekada nepamirštu iššūkių ir nesėkmingų momentų.
– Kadangi prakalbote apie iššūkius, kokie jie buvo?
– Susikurti nerealūs lūkesčiai. Mes darydami įvairius darbus, patys sau prisidarome problemų. Prisikuriame galvoje rezultatus, dar net nepradėjus daryti vieno ar kito projekto. Atsimenu, anksčiau, prieš išleisdamas kūrinius, prisikurdavau galvoje istorijų kaip jie renka milijonus peržiūrų, patenka į topus ir juos groja kone visa Europa. Dabar į viską žiūriu ramiau, racionaliau. Tikiu savo darbu, savo keliu, bet kaip jį įvertins kiti žmonės, dauguma atveju nuo manęs nepriklauso. Bet vėlgi, per tuos nudegimus ir nusileidimus ant žemės, dar labiau išgryninau save ir savo muzikinę viziją. Mes visi norėtume išvengti nesmagių akimirkų. Čia tas pats, kai važiuojant automobiliu norėtum, kad šviesoforas degtų visur tik žalia spalva. Skrietum per miestą be jokių sustojimų. Bet gyvenime, kaip ir sankryžose yra kitaip – būna raudonų spalvų, kamščių, sustojimų, apsisukimų, apvažiavimų, vėlavimų ir panašiai. Tad įvykus sustojimui, nereikia lipt iš automobilio – tiesiog palaukti, gal ir apsisukti ir pradėti kelionę iš naujo.
– Kokių klaidų savo profesiniame kelyje nebekartotumėte?
– Nebenorėčiau kartot situacijų, kur matydavau tik vieną pusę. Pusę – kuri, pavyzdžiui man nepatinka yra nesmagi ir skaudina. Per savo patirtį supratau, kad būtent tik dėl tų blogų situacijų aš užaugau ir tapau stiprenis ir sėkmingesnis. O visos anksčiau padarytos klaidos, man dabar labai padeda žengiant į platesnius vandenis. Bet einant aukščiau, darai kitokias klaidas. Čia užsuktas ratas, kuris vadinamas gyvenimu. Mane tas ir žavi.
– Kokia yra populiarumo kaina?
– Kaina yra didelė, kaip ir bet kurioje veikloje. Būnant populiariu reikia pažvelgti į save,ir save ugdyti iš vidaus. To nedarydamas gali labai lengva ranka pamesti tą kelią, kuriuo visada ėjai. Gaunant begalės pagyrų kasdien, gali greit pasijausti išskirtiniu, kitokiu nei kiti. Bet iš tikrųjų, žiūrint kitomis akimis, mes visi esame lygūs – esame žmonės.
Daugybė žinomų žmonių, ypač naujai sužibusių žvaigždžių, yra iškeliami, leidžiama pasijausti išskirtiniais, tačiau galų gale, visa tai atsisuka prieš tave ir priverčia skaudžiai kristi. Mano patirtis ir didžiulė pamoka buvo ta, kad nesvarbu, ar tu turi 200 tūkst. sekėjų, ar tu jų neturi – esi toks pat. Aš visuomet žiūriu į žmogaus vertybes – tai yra pagrindinis matas, žmogaus kokybės garantas, koks turi būti ir yra žmogus.
Mano tikslas buvo visuomet stebėti save, savo poelgius ir niekuomet netapti tokiu šikniumi prieš kitus, o tiesiog būti drąsiu ir geru žmogumi.
– Ką patartumėte, norintiems išpopuliarėti ir pasiekti aukštumų Lietuvos muzikos pasaulyje?
– Aš nežinau, ar visų pirma reikia siekti išpopuliarėti. Čia tas pats, kaip noras staigiai praturtėti. Visų pirma, manau reikia atrasti tą savo vertybę, sferą, veiklą, kuria norėtum užsiimti gyvenime. Kai pradėjau didžėjaus karjerą, vien iš to pragyventi buvo neįmanoma, tačiau aš turėjau viziją ir man labai patiko tą daryti. Buvo visko, bet man labai patiko kurti ir groti. O besimėgaujant kūryba atėjo populiarumas, finansai, projektai, kontaktai. Norintiems išpopuliarėti patarčiau susitelkti į savo viziją ir stengtis, kad ji išsipildytų. Tuomet, kai bus visa schema galvoje, kaip ta vizija gali išsipildyti – ateis populiarumas, pinigai ir visa kita. To ir linkiu.
