„Visiems sakau, kad aš per gyvenimą nesu tiek gėlių gavusi, kiek per vienerius metus gaunu būdama su Tomu. Vienos nuvysta, atsiranda kitos – taip ir gyvenam“, - minėtoje laidoje kalbėjo moteris.
Lygiai prieš trejus metus praėjus mėnesiui po skyrybų su 29-eriais metais vyresniu dainininku A. Vilčinsku praėjusį gyvenimo etapą ji vadino pamoka. Moteris ragino nenerti stačia galva į santykius ir teigė, jog didelis amžiaus skirtumas meilei yra kliūtis.
Šiandien Rūtos gyvenimas kardinaliai pasikeitęs. Praėjusių metų rugpjūtį moteris trečią kartą ištekėjo už jonaviškio, dvejais metais vyresnio Tomo Zadarnausko, o prieš mėnesį jie susilaukė dukros Ugnės.
„Šįkart tikiuosi, kad šis man gyvenimo duotas šansas yra geras. Metai bėga, mano grožis su amžiumi blėsta, tai nėra ko čia laukti. Truputėlį dėl visko baiminausi, bet reikėjo bandyti perlipti savo baimes. Aš vienuole jau tikrai nesiruošiau būti.
Tomas man pasirodė jautrus žmogus, o jausmai nebuvo paviršutiniški. Iš karto supažindino su šeima. Baiminausi pradėti naujus santykius, kad vėl su vaikeliu į kažkur įbrisiu ir vėl kas nors nepavyks... Čia trečias vyras, ne paslaptis, ką aš tada darysiu, jei vėl nepasiseks...
Tačiau norint būti laimingu, reikia bandyti, ir neleisti baimėms nugalėti... Be to, Tomas pasirodė jautrus žmogus, labai greitai supažindino su tėvais“, – kalbėjo Rūta Gajauskaitė-Zadarnauskienė.
Rūta pasakojo neplanavusi jųdviejų draugystės, o juolab – santuokos. Viskas įvyko savaime ir labai greitai. Su Tomu ji susipažino grįždama iš naktinio klubo – jis buvo draugų draugas, pavežėjęs namo.
Tik vėliau Rūta sužinojo, kad draugai seniai planavo supažindinti ją su Tomu, todėl pavėžėjimas buvo suorganizuotas specialiai.
„Man buvo labai keista, kadangi nesu turėjusi tokio vyro, kuris man visada atidarytų automobilio dureles, palaikytų paltą, kol apsirengsiu, pro duris praleistų pirmą... Man tai buvo kosmosas“, – pasakojo moteris.
Apie Rūta gražių žodžių negailėjo ir Tomas. Vyras sakė, jog Rūta jo širdį pavergė paprastumu.
„Rūta mane sužavėjo paprastumu. Tai yra labai paprastas, atviras, nuoširdus žmogus“, – nedaugžodžiavo vyras.
Rūtos gyvenimas keitėsi ne kartą. Įsimylėjusi žinomą dainininką Arvydą Vilčinską ji metė gerai apmokamą darbą bei gyvenimą Airijoje ir persikėlė į Lietuvą. Tačiau vos po dviejų metų santuokos su dainininku, jųdviejų keliai išsiskyrė. Tuomet Rūta savo gyvenimą turėjo pradėti, kaip pati sako, nuo nulio.
Jai po skyrybų teko palikti dainininko namus ir su sūnumi persikraustyti į vieno kambario butą. Būdama ištekėjusi už A.Vilčinsko, Rūta kartu su juo vykdavo į koncertus, juos organizuodavo, dirbo ir renginių vedėja, tačiau po skyrybų neliko ir šio pajamų šaltinio. Moteris įsidarbino kasininke viename prekybos centre.
„Prisiminus viską – graudoka. Bet tada aš džiaugiausi tuo vieno kambario butu, nes man ten buvo daug geriau, negu kur aš buvau prieš tai. Ten nors mažiukas butukas, bet jame buvo ramybė. Dar man tie jausmai nebuvo dingę tam žmogui ir reikėjo man išsilieti, bet vaikas būdavo už sienos, turėdavau tvardytis. Negalėjau normaliai išsiverkti. Pasijutau vargšė, bejėgė, nors iš tiesų tokia nebuvau.
Turėjau darbą, išlaikiau save, išlikau stipri. Tuo momentu viskas atrodė tragedija. Tuomet baisiausia buvo tai, kad palikau visą savo gyvenimą Airijoje, atvažiavau čia ir patikėjau žmogumi ir jį mylėjau. Nežinau už ką, bet mylėjau. Viskas sugriuvo gana greitai – po dviejų metų. Aš žinojau, kad čia nieko gero, bet tikėjausi širdyje. Deja, ji apvylė“, – atvirai kalbėjo ji.
Rūta neslepia, jog buvusiam vyrui ji yra dėkinga.
„Jeigu ne jis, aš nebūčiau atradusi savo mylimo renginių vedėjos darbo, nebūčiau pabaigusi mokyklos. Nebūčiau pabuvusi Romoje“, – šyptelėjo ji.
Nusprendusi skirtis su žinomu dainininku ji mažiausiai galvojo apie visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį. Rūta pasakojo tik norėjusi būti laiminga.
„Du metai – išties nedaug, tad priimti tą sprendimą, matyt, buvo lengva. Mes nesame draugai, bet ir nesame susipykę. Gatvėje vienas pro kitą nepraeitume nepasisveikinę ir nepaklausę, kaip vienas kitam sekasi“, – kalbėjo ji.
Dabartinis Rūtos vyras neslėpė iš pradžių nežinojęs jos praieites.
„Tada kai sužinojau – buvo per vėlu. Bet tai nebūtų nieko keitę. Į tai, kokį gyvenimą gyveno prieš mane, niekas nekreipė dėmesio. Juk gyveni su žmogumi čia ir dabar, o ne su jo praeitimi“ , – kalbėjo jis.
Rūta dėl santykiu su Tomu niekuomet nedvejojo. Moteris leido sau juo pasitikėti, kadangi matė ne vieną gerą jo savybę.
Tomas, kaip ir Rūta, buvo išsiskyręs ir turėjo sūnų. Pora greitai pradėjo planuoti bendrą šeimą. Apie tai, kad laukiasi nuo jo vaiko, Rūta sužinojo po trijų mėnesių draugystės.
„O ko laukti? Mums juk ne 18 ar 20 metų. Kad paskui vaikų klaustų: „ar čia tavo senelis?“. Nesinori“, – kalbėjo vyras.
„Abu svajojome apie santuoką. Bet paskui, kai laukėmės vaikelio, nenorėjome, kad jis gimtų ne santuokoje“ , – jam paantrino moteris.
Rūta sakė nustebusi, jog Arvydas nepasveikino jos sukūrus naują šeimą. Žurnalistei pasiteiravus, ką šioje santuokoje ji daro kitaip nei prieš tai buvusioje, moteris atsakė:
„Aš buvau auksinė, čia Arvydas buvo kaltininkas. Juokauju. Man atrodo, kad ir antroje santuokoje aš labai stengiausi ir viską kaip ir dariau gerai. Iš tiesų mes esame skirtingi ir su kiekvienu žmogumi elgiamės skirtingai“.
