Penkerius metus Londone gyvenanti pora rudenį svetur įsigijo naujus namus. Tad svajonė juose sutikti Kūčias ir Kalėdas, pagaliau išsipildė.
„Jie su tobulu vaizdu į golfo laukus, daug žalumos aplink ir jūra!“ – naujienų portalui lrytas.lt džiaugėsi Genutė.
Po nekilnojamojo turto įsigijimo, ji kartu su vyru išskrido pirmą kartą. Tiesa, jie kol kas dar neįrengti: trūksta būtiniausių baldų, tad dėl šios priežasties jų dvejų metų sūnus Ray Benjaminas ir G.Žalienės dukra iš pirmos santuokos pasiliko Londone su aukle.
„Čia juk nėra nei lovų, nei kitų baldų. Pradžioje bent pagrindinius baldus pasistatyti reikia, tuomet ir vaikai atskris. Bus kaip bus. Juk dėl COVID-19 seniai visiems aišku, kad planuoti nieko negalima“, – sakė Genutė.
Dėl pandemijos ir ji su vyru vos spėjo įsėsti į lėktuvą. Kaip Genutė pati sako, išvykti užtruko nemažai laiko ir... nervų.
„Bet tik dėl mano vyro! Jis linkęs atidėlioti, keisti planus. Planavome skristi gal du mėnesius ir vis kažkas sujaukdavo planus. Bet, galiausiai, naujuose namuose kursiuosi! O, kaip aš to laukiau ir svajojau... Dabar pats įdomiausias periodas: ištyrinėti viską, kurti, susipažinti su aplinka“, – su nekantrumu pasakojo ji.
Šios šventės Genutei bus saulėtos. Nors nebus nei giesmių, nei tradicinių susiėjimų su draugais, tačiau ji įsitikinusi, kad tai neturi atimti džiaugsmo.
„Man džiaugsmas yra gyventi su ramybe širdyje, besąlygiška meile sau ir gyvenimui.
O ašvęsti Kalėdas labai puikiai galima ir tryse, ir dviese, ir vienai. Man niekada nereikėjo daug žmonių aplink, kad jie man teiktų džiaugsmą. Priešingai – mane dauguma žmonių vargina.
Nuobodžios kalbos apie buitį ar klausytis kažkokių istorijų, samprotavimo, kurie žemiau mano išprusimo. Neįdomu. Gaila savo energijos“, – įsitikinusi ji.
Kalbėdama apie Kalėdų dovanas, G.Žalienė sako, kad vyrui jas išrinkti labai sunku. Be to, ne dovanose laimė.
„Jam nelabai kas įtinka. Ir aplamai, manau, kad mes turime per daug daiktų. Jie slegia, vargina, sunkina. Arba tie daiktai turi būti ypatingai gražūs. Bet visgi supakavau dovanėles auklei, dukrai ir sūnui. Palikau Londone, kur pasiliko ir jie“, – sakė ji.
Per Kūčias ji įprastai ruošia dvyliką patiekalų. Lėkštėse nugula paprastas, bet labai skanus maistas.
„Vienoj lėkštutėje gali būti marinuoti grybai, antroj – tiesiog pjaustytos agurko juostelės, trečioj – žuvytė. Aš nesilaikau tos minties, kad būtinai reikia kartoti tą patį receptą, kurį gamindavo tėvai.
Dabar – nauji laikai, viskas tobulėja. Tikrai nekepsiu silkės, kaip kad mano tėtis darydavo. Visa virtuvė svogūnais kvepėdavo, įsigerdavo ir į plaukus, ir į drabužius.
Ne daiktai ant stalo kuria Kūčių nuotaiką, o elgesys, mintys ir darbai“, – įsitikinusi ji.
Ateinantys jos planai – šviesūs. Ji nori kuo daugiau praleisti prie jūros Marbelloje, sportuoti ir tokiu būdu save palepinti.
„Pagrindinis planas: mylėti save. Kitaip jokie kiti planai neįsigyvendins. Čia yra visa ko pamatas“, – šypsojosi Genutė.
Ji neslepia, kad karantino taisyklės palietė jos šeimą. Londone situacija, kaip ir visame pasaulyje, nepavydėtina.
„Visi užsidarė namuose.
Tarp britų ir Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių neišvengiamai tvyro nežinomybės klausimai be atsakymo.
Aš į viską reaguoju ramiai. Kam rūpintis tais dalykais, kurių pakeist negalime?
Yra neloginių taisyklių. Bet kaip ir visur! Pavyzdziui, ugdymo įstaigos neuždaromos, o restoranai uždaromi. Juk paaugliai yra didžiausi (besimptomiai) viruso nešiotojai!
Valgyklose jie ir valgo, ir per pamokas kalbasi, ir per mokyklų koridorius vaikšto. Bet suaugę pavalgyti varškėčių negali restorane? Tai kur logika?“ – pasiktinimo neslėpė Genutė.
Ji gyvena šia diena ir tiki, jog rytojumi pasirūpins Dievas. Tuo pačiu ji tiki ir gera ateitimi.
„Vertinu gyvenimą, todėl tas užsidarymas man nebaisus – tai padeda išsaugoti žmonių gyvybes.
Nesigadinkime nervų. Taip, absoliučiai visus, vienokia ar kitokia forma, per vieną sferą ar per kitą, koronavirusas palietė. Didžiausia gyvybių kaina yra kenčianti ekonomika.
Bet ekonomiką galima atkurti, o užgesusios gyvybės – ne. Na, ir viskas. Taškas“, – kalbėjo moteris.
