Likus kelioms dienoms iki jųdviejų meilės šventės Justina pasakojo, jog vestuvių planavimas jai buvo labai malonus. Nors ir kurį laiką iki šventės jautėsi pavargusi, tačiau džiaugėsi, jog viską spėjo ir su nekantrumu laukė, kada pagaliau taps Partike.
– Kaip jaučiatės paskutinėmis dienomis, vis dar būdama Globiene?
– Jaučiuosi pavargusi, bet maloniai. Visko tiek daug nutiko per pastarąsias savaites, kad kartais pagalvoju, kaip aš taip viską spėju. Matyt mes, moterys, turim kažkokių super galių ir kartais net neturėdamos pakankamai laiko viską kažkokių būdu vis tiek spėjame. Dėl vestuvių jau beveik viskas suplanuota. Liko paskutiniai maži reikaliukai.
– Ar jaudinatės prieš šventę?
– Gyvenu laukime, nes į vestuves pakviesti patys artimiausi žmonės, kurie visada buvo ir yra šalia, kad ir kas nutiktų. Ar skaido lėkštės, ar be galo mylim vienas kitą – tiesiog mus palaiko be jokio atsako ir blogo žodžio. Taip nekantrauju juos visus pamatyti vienoje vietoje. Liko vos kelios dienos ir visi man brangiausi žmonės bus šalia mums tokią svarbią dieną. Metę darbus, reikalus, nepabūgę COVID-19 situacijos... Esu be galo laiminga dėl visų, radusių šią dieną laiko būti drauge.
– Kada ir kaip įvyko jūsų sužadėtuvės?
– Man pasipiršo per Naujuosius metus. Vytenis kurį laiką vis ieškojo galimybės pasipiršti, bet aš tai vis sugriaudavau, nes buvau smalsi lapė ir visur lįsdavau ir prigaudavau, kad kažką organizuoja. Man viduje visuomet kažkiek kirbėjo mintis, kada ir kaip jis man pasipirš, bet jas stengiausi vyti į šalį.
Tą vakarą pas mus buvo susirinkę svečiai, atėjus metui visus sveikinti su Naujais metais, pamačiau jį visą drebantį ir besipinančiu liežuviu linkintį gerų metų. Tuomet supratau, kad kažkas bus... Kalbėdamas Vytenis pasakė, jog jam liko vienas neįgyvendintas noras, kad aš visuomet su juo būčiau ir tada jis priklaupė... O kas man beliko, kai svajonių vyras, žmogus, kuris myli mane ir mano sūnų, kuris rūpinasi mumis, kurį mes pamilome... Be abejonės sutikau! Tad mums 2020-ieji tikrai prasidėjo puikiai.
– Kaip atrodys jūsų šventė?
– Vestuvių pasiruošimas truko maždaug mėnesį. Per tą laiką darbavomės Jungtinėje Karalystėje, tai viską paruošėme per maždaug porą savaičių. Rodos, jog viskas ėjosi kaip per sviestą. Sodyba, kurios norėjome buvo laisva, ten jie pasiūlė virtuvės šefą, vestuvių dekoratorę bei šaunų vedėją.
– Vestuvių pasiruošimas truko maždaug mėnesį. Per tą laiką darbavomės Jungtinėje Karalystėje, tai viską paruošėme per maždaug porą savaičių. Rodos, jog viskas ėjosi kaip per sviestą. Sodyba, kurios norėjome buvo laisva, ten jie pasiūlė virtuvės šefą, vestuvių dekoratorę bei šaunų vedėją.
Tai komanda, kuri mums nuėmė didžiausią naštą nuo pečių. Pasitikėjome profesionalais. Nesu reikli klientė, tad viską leidau daryti patiems, o rezultatą pamatysime šeštadienį. Pasakiau tik temą, norėjau, kad būtų daug žalumos, medžio, lempučių, žvakių ir atspindėtų rudenį.
– Kas rūpinsis jūsų stiliumi?
Suknelę išsirinkau pirmam salone. Iš pradžių ji man nepatiko, bet ačiū Dievui pasimatuoti įkalbino salono darbuotoja. Vos tik užsidėjusi supratau, kad ji – būtent man. Ji – išskirtinė, kitokia nei tradicinė.
Be abejo matavausi ir be jos begales kitų, tačiau pirmasis variantas man buvo tobuliausias.Vytenis iš ten pat išsinuomavo savo aprangą, tačiau vienas kitam savo įvaizdžių nerodėm. Viską pamatysime prie altoriaus.
– Koks bus jūsų medaus mėnuo?
– Medaus mėnesio norėjome Turkijoje, bet kelionę teko nukelti ir kelioms dienos pabėgti nuo visko Lietuvoje, kadangi netikėtai investavome į naujo salono atidarymą Klaipėdoje. Reikalų turime labai daug, o dar ir tas koronavirusas... Bet vos tik pandemija pasibaigs, medui pakopinėti rasime laiko.
