Prieš daugiau nei dvidešimtmetį įvykdytas brolių krepšininkų Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių nusikaltimo šleifas tęsiasi iki šiol. Nors už grupinį išžaginimą tuomet kalėti nuteisti broliai savo bausmę jau atliko, vis dėlto šiandien televizijos ir reklamų liaupsinami Lavrinovičiai sulaukia nemažai kritikos.

Naują „Telios“ reklamą išvydę garsūs Lietuvos atlikėjai Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis neslėpė apmaudo ir pasipiktino reklamos veidais.

„3XGB iki metų galo“, – skelbiama reklamoje, kurioje šypsosi kostiumais pasidabinę Darjušas ir Kšištofas. Tiesa, reklamoje broliai pasitrigubinę.

Prisiminęs seną istoriją, J.Didžiulis savo socialiniame tinkle parašė atvirą laišką su visais paaiškinimais. Brolių pasirinkimas reklamai, anot Jurgio, jų šeimą pastūmėjo atsisakyti „Telia“ bendrovės paslaugų.

„Mes su Erica labai rimtai žiūrim į seksualinius nusikaltimus ir į smurtą prieš moteris. Už tai nusprendėme palikti „Telia Lietuva“. Reklaminiai veidai arba rezonuoja arba nerezonuoja vertybiškai. Savo įvaizdžio pagalba gali pritraukti naujus klientus, bet taip pat gali juos ir prarasti.

Jie siunčia visuomenei ir papildomas žinutes – šiuo atveju, kad „Telia“ rimtai nežiūri į seksualinį smurtą. Mums smurtas prieš moteris yra pirmo svarbumo problema ir tiesiog negalime mokėti pinigų įmonei, kuri paslaugas, skirtas jaunimui, reklamuoja žmonėmis, teistais už grupinį išprievartavimą.

Tikim, kad savo piniginėmis mes ne tik perkam prekes, bet ir siunčiam įmonėms bei visuomenei signalus apie mūsų pačių vertybes – tai kas mums yra faina, tai kas mums rūpi, tai ką palaikom, ir tai ko ne. Mūsų šeimai pirkti paslaugas su jų veidais ne tik sukelia diskomfortą kaip klientams, bet ir kelia nepasitikėjimą įmone, kuri save laiko nepriekaištingos reputacijos lydere socialinės atsakomybės srityje ir kaip vieną iš vertybių deklaruoja „care“ – (rūpinimasis).

Mūsų akimis šis reklaminis pasirinkimas skleidžia kaip tik priešingą – „don’t care about gang rape“ žinutę, todėl ir paliekam Telią. Paliekam ir už tai, kad tikim, jog tai siunčia mūsų jaunimui labai ne kokį signalą apie seksualinį smurtą ir jo pasekmes. Žinoma, daug kas sakys, jog broliai atliko savo bausmę, jog tai įvyko labai seniai, praėjo užtektinai laiko ir jie padarė labai daug Lietuvos labui krepšinio aikštelėje.

Kiekvienas turi teisę į savo asmeninę nuomonę, tačiau kažin ar komentuojantys, kurių dauguma yra vyrai niekada nebuvę prievartavimo aukomis, turi teisę nuspręsti kas yra „užtektinai“ laiko atleisti ir pamiršti tokį nusikaltimą.

Kažin ir ar tai gali padaryti įmonė, viešai brukdama reklamą ir tokiu būdu asocijuodama savo prekės ženklą ir paslaugas su jų nusikalstama istorija bei primindama skaudžią patirtį visoms tokių nusikaltimų aukoms. Patys pasirenkam ką prisiminti pagal tai kas mums yra svarbu.

Į krepšinį žiūrim rimtai – už tai prisimenam kiekvieną rinktinės pergalę ir pralaimėjimą nuo Barselonos olimpiados. Į nepriklausomybę žiūrim rimtai – už tai garbinam sąjūdžio lyderius ir nepriklausomybės akto signatarus.

Į smurtą prieš moteris ir išprievartavimus žiūrim ne taip rimtai. Kad „Telia“ pasirinko reklamuoti Ežį su nuteistais prievartautojais nerodo, kad mes pamiršom praeitį, bet tai, kad 2020 metais grupinis žaginimas vis dar nėra tai, kas mūsų visuomenei sukeltų rimtą atmetimo reakciją.

Kas ketvirta moteris Europoje yra patyrusi seksualinį ar fizinį smurtą. Lietuvoje beveik kas trečia pagal 2015 metų duomenis. Daugelis niekam nepraneša iš baimės, iš gėdos ar bijodamos, kad institucijos ir visuomenė rimtai į tai nežiūrės. Pranešimas apie išpuolį dažnai gali būti taip pat traumuojanti patirtis dėl sulauktų reakcijų.

O jos būna ir tokios, kad moteris yra pati kaltinama, „tai nereikia raitytis diskotekose ar provokuojančiai rengtis“ lyg tai būtų savaiminis smurto pateisinimas, bausmės taip pat dažnai būna juokingos. Už išpuolį auka dažniausiai sumoka dvigubai, jeigu vis dėl to nusprendžia kreiptis pagalbos.

Brolių Lavrinovičių reklamos mums yra nuolatinis priminimas kaip „nerimtai“ mes vis dar žiūrim į seksualinį smurtą prieš moteris Lietuvoje. Jų istorijos moralas yra tas, kad gerai žaisdamas krepšinį gali išpirkti savo kaltes ir pasiekti aukštumas. Bet taip pat siunčia signalą, ir šiuo konkrečiu atveju jaunimui, pagrindinei Ežio auditorijai, jog smurtautojams egzistuoja pilnavertis gyvenimas po išprievartavimo.

O merginoms siunčia signalą, kad tavo išpuolikui viskas gerai baigsis. Norėtųsi vietoj to nusiųsti „viskas bus gerai“ signalą išžaginimo aukoms, kurioms to labiausiai ir reikia. Pagalvojimui – kiek mes turim sėkmės istorijų iš pačių aukų – merginų bei moterų, kurios patyrė smurtą, išgyveno, pasiekė karjeros aukštumas ir sukūrė šeimas. Kiek? Moterų daug, o istorijų beveik nėra. Nes Lietuvoje tai vis dar yra tabu tema.

Tačiau kiekvienas ir kiekviena patyrę seksualinį smurtą ar žinodamas draugę, mamą, sesę, pusseserę, bendradarbę išgyvenusią tokį įvykį, žino kaip sudėtinga yra vėl atsistoti ant kojų po tokios traumuojančios patirties.

Ir niekas nedrįstu joms pasakyti, kad „gana kentėt, gi užtektinai laiko praėjo“. Aukos išgyvenusios smurtą turėtų būti laikomos herojės, o ne užpuolikai.

Taip – mes kaip šeima mylim Lietuvos krepšinį ir tikim į nuteistųjų integraciją į visuomenę bei antro šanso davimą, propaguojam ir atlaidumą bei supratingumą, tais atvejais kai žmogus išties deda pastangas išpirkti savo kaltę ir nuoširdžiai bando atitaisyti padarytą žalą.

Tačiau, kaip vartotojai, negalime remti komercinės kampanijos, kuri kertasi su mūsų vertybių sistema, kuria gyvename ir siekiame įdiegti savo vaikams.

Negalime mokėti pinigus įmonei, kuri savo reklamomis „normalizuoja“ smurtą prieš moteris. Už tai paliekame „Telia“, – rašė jis.

2013-aisiais, dėl lygiai tokios pačios situacijos, Jurgis ir Erica buvo palikę „Bitę“. Apie tai plačiau galite skaityti čia.

Supranta temos jautrumą, tačiau nuomonės nekeičia

Naujienų portalas lrytas.lt susisiekė su „Telia“. Bendrovės atstovės spaudai Audrius Stasiulaitis komentarą pateikė raštu.

„Rinkdamiesi žinomus žmones būti prekės ženklo veidais visada vadovaujamės „Telia“ vertybėmis ir atsižvelgiame į galimą reputacinį poveikį įmonei.

Ne išimtis ir naujoji „Ežio“ kampanija, kurioje iki metų galo už tą pačią sumą duodame 3 kartus daugiau duomenų.

Šiai kampanijai pasirinkome įvairiose komercinėse reklamose, visuomeniniuose ir labdaringuose projektuose ne kartą dalyvavusius brolius dvynius Lavrinovičius.

Per kelis dešimtmečius trukusią krepšininkų karjerą jie užsitarnavo ne tik šalies sporto ambasadorių vardą, bet ir didelės dalies visuomenės pasitikėjimą bei simpatiją. Tai yra tie jų nuopelnai ir tie argumentai, dėl kurių mes pasirinkome brolius Lavrinovičius atstovauti ir „Ežiui“.

„Telia“ besąlygiškai laikosi teisinės valstybės principų ir gerbia šių žmonių bei jų šeimų privatumą, todėl jokių komentarų apie tolimą šių žmonių praeitį negalime teikti nei iš moralinės, nei iš teisinės pusės.

Bet kuriuo atveju, mes suprantame viešai keliamos temos jautrumą ir apgailestaujame, kad mūsų reklama daliai visuomenės galėjo pasirodyti nepriimtina“, – rašoma komentare.