Apie tai, kad laukiasi trečiojo vaiko, Aistė sužinojo knygą įpusėjusi.
„Kūrybinis rašymo procesas mane pakerėjo, tapo mano prieglobsčiu nuo neišvengiamos mažamečių mamos rutinos.
Tapo mano laiku sau, kuriuo mėgavausi iš visos širdies ir kuris mane pripildydavo teigiamų emocijų. Rašydama pailsėdavau ir niekas man negalėjo sutrukdyti. Netgi tai, kad knygą įpusėjusi, sužinojau, jog laukiuosi“, – pasakojo Aistė.
Knygos rankraštį leidyklai ji pridavė laiku. O vyšnaite ant torto, kaip pati sako, tapo žinia, kad knyga spausdinti bus atiduota tą dieną, kai turėtų gimdyti.
„Taigi, šią vasarą pagimdžiau du kūdikius“, – šypsosi Aistė.
Knygą „Laisvųjų papūgų karta“ Aistė parašė apie savąją Y arba tūkstantmečio kartą. Ji įsitikinusi, kad sovietmečiu augę ir laisvės dvasią tik nujautę žmonės ir tie, kurie gimė laisvėje, nepriklausomoje Lietuvoje labai skiriasi.
Kiekvienas iš jų turėjo nueiti itin asmenišką savo kelią. Jį nuėjo ir pati Aistė.
Pradėjusi rašyti knygą moteris pažadėjo sau, kad nemeluos, rašys tik tai, ką pati patyrė ir todėl – žino. Aistė sako nenorėjusi imtis pamokslavimų nuo bačkos, nes jie neveikia.
Veikia tik atviras dalijimasis patirtimi. Dar ji sau prisakė rašyti džiugiai, nesikankinti ir nevaidinti kūrybinių krizių kratomos menininkės. Tiesiog sėsti ir užrašyti taip, kaip buvo ir ką ji galvoja.
Pirmuoju prisėdimu Aistė sako parašiusi apie dešimt procentų knygos. Tarsi ir buvo pasirengusi preliminarų planą, tačiau pasirodė, kad knyga rašosi pati: „Minčių, kurias ne vienerius metus nešiojausi savyje, buvo tiek daug, jos pačios guldėsi popieriuje, besipindamos ir vingiuodamos taip, kad kartais net pati nustebdavau – negi tai iš tiesų parašiau aš? Ir tai buvo magiškas jausmas“.
Aistė sako, kad rašyti knygą ją įkvėpė žmonės – po jos tekstais feisbuko paskyroje nuolat atsirasdavo komentarų, skatinančių tekstus sudėti į knygą.
„Pasidalinusi savo patirtimi, sulaukdavau nuostabaus atgalinio ryšio, – prisimena, – žmonės sakydavo, kad mano mintys jiems padeda geriau suprasti savąsias. Galiausiai, draugės prispirta, pažadėjau jai kasdien siųsti po tekstą. Po metų paskambino iš leidyklos“.
Pirmąją savo knygą išleidusi, ji neabejoja, kad knygos rašymas ir nuolatinės atsakymų į kylančius klausimus paieškos, pakeitė ir ją pačią: „Dėl pirmojo savo sūnaus aš pradėjau ieškoti savęs ir gyvenimo, kokio norėčiau jam. Antrojo sūnaus gimimas mane paskatino užrašyti savo ieškojimus, o trečiasis kūdikis suteikė jėgų ir apsaugos, kurių, neabejoju, prireiks, sukantis viešumo karuselėje. Kakalų ir vėmalų valymas labai padeda nesusireikšminti“.
Knygoje „Laisvųjų papūgų karta“ Aistė aprašė savo pačios kelią į išsilaisvinimą iš stereotipų, iš svetimos nuomonės gniaužtų, iš savo pačios senų ir nereikalingų įsitikinimų.
