Vos tik pasidalijusi jaukia akimirka, G.Žalienė sulaukė daug gražių komentarų. Bičiuliai ėmė tvirtinti, kad laikas bėga labai greitai, o ūgtelėjęs berniukas labai panašus į Genutę. Nuotrauka ji sutiko pasidalinti su naujienų portalu lrytas.lt.
Ši santuoka Genutei yra antra. Su architektu Justinu Žaliu ji augina 14-metę Ūlą Mariją.
Šiuo metu G.žalienė gyvena Anglijos sostinės centre su britų verslininku, užsiimančiu nekilnojamojo turto projektais.
Prieš metus Genutė davė itin atvirą interviu „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“.
„Turiu šaunią auklę filipinietę. Manau, kad sūnų labiau auklėsiu kaip britą, o ne kaip lietuvį. Berniukui suteikėme du vardus – Ray Benjaminas. Pirmasis – jo tėvo vardo trumpinys, o antrasis – krikščioniškas, nes esu tikinti.
Mano dukra Ūla Marija iš pirmosios santuokos gyvena su manimi Londone. Ji irgi savo ateitį mato Anglijoje. Čia daugiau galimybių jaunam žmogui“, – yra sakiusi Genutė.
Ji atvirai pasakojo ir apie žinią, kad laukiasi.
„Kai pradėjome artimai bendrauti, maniau, kad tikriausiai jis negali turėti vaikų. Juk dviejose santuokose atžalų nesusilaukė. Todėl aš nesisaugojau. Tiesą sakant, apie vaikus mes negalvojome.
Ir aš neturėjau tikslo dar turėti vaikų. Kai sužinojau, kad laukiuosi, neslėpsiu, mane buvo apėmusios dviprasmiškos mintys – gimdyti ar nutraukti nėštumą. Daug vaikščiojau į bažnyčią ir prašiau Dievo, kad padėtų pasirinkti teisingą kelią.
Londone nutraukti nėštumą galima gal iki ketvirto ar penkto mėnesio. Kelis kartus dėl to buvau užsirašiusi pas gydytoją, bet vizitus atšaukdavau. Dvejonių buvo labai daug. Tai mane siaubingai vargino ir kankino.
Aš net skambinau kunigui pasitarti, kaip man pasielgti. Raymondas mėgsta ramybę ir tylą. Nežinojau, kokią įtaką mūsų santykiams turės vaikas. Vis dėlto vyras man patarė gimdyti, atkalbinėjo nuo aborto.
Kai paskutinį kartą užsirašiau į nėštumo nutraukimo procedūrą, pradėjau internete ieškoti informacijos apie užsimezgusią gyvybę. Tada paveikslėlyje pamačiau, kad mano atveju jau susiformavęs vaisiaus kūnelis, nors ir labai mažytis.
Suvokiau, kad būtų nuodėmė atimti iš to žmogučio teisę pažvelgti pro gyvenimo langą. Be galo džiaugiuosi, kad nugalėjo sveikas protas ir motiniškas instinktas. Dabar turiu nuostabų vaikelį“, – širdį liejo Genutė.
