Atsisveikinti su aktore rinkosi jos artimieji, bičiuliai, teatralai, menininkai ir visi, kurie vertino jos talentą. Kalbinti žmonės negailėjo šiltų ir jautrių žodžių G.Balandytės talentui ir asmenybei.
Nacionalinio Kauno dramos teatro, kuriame G.Balandytė sukūrė daugybę vaidmenų, vadovas Egidijus Stancikas pabrėžė aktorės kilmingumą ir aristokratišką prigimtį
„Ji išsiskyrė pagarba kiekvienam žmogui. Ir turėjo nuostabią savybę – prigimtinį etiketo suvokimą. Gražina išmokė ne vieną jauną vyrą kaip reikia elgtis su dama. Ji sakydavo „Kodėl tu ranką man bučiuoji? Gal aš nenoriu. Reikia laukti, kol dama pati ranką išties“, – kalbėjo E.Stancikas.
Teatro ir kino aktorė Jūratė Onaitytė neslėpė jaudulio ir dėkingumo.
„Šiandien aš visą dieną dėkoju jai. Už džiaugsmą gyvenimui, už skleidimą meilės. Mokėjo ji tai. Mylėjo – tai mylėjo, džiaugėsi – tai džiaugėsi, rūpinosi aplinkiniais. Scenoje gyveno. Esu labai už visa jai labai dėkinga“, – susijaudinusi kalbėjo
G.Balandytę ir jos kartos aktorius J.Onaitytė vadino savo mokytojais.
„Mokytoja ji nedirbo, bet man ji buvo mokytoja. Kiap ir kiti tos kartos aktoriai. Man patiko, kad jie nesikišdavo, negrasindavo „Tu taip nedaryk“, „Daryk taip“. Padėdavo, jeigu reikėdavo“, – pasakojo aktorė.
Žiūrėdama į besikeičiančias G.Balandytės fotografijas scenoje, J.Onaitytė išskyrė velionės akis.
„Tokios didelės akys, toks išraiškingas veidas, jausmingas žmogus. Ji yra legenda. Didžiulis istorijos puslapis. Tai neišnykstama. Ji nepakeičiama“, – tvirtino J.Onaitytė.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas gedėdamas aktorės tikino, jog G.Balandytė daugybę metų bendradarbiavo su Kauno rajono bendruomene, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, šventėse, vakaruose.
„Ji buvo labai šviesus ir jautrus žmogus, kuris geranoriškai palaikydavo mūsų idėjas, dovanojo mums savo kūrybą ir talentą“, – kalbėjo V.Makūnas.
Jis vertino ir teatre atliktus G.Balandytės vaidmenis, kurie skatino ir jį patį pažvelgti į savo vidų, įvertinti poelgius.
Teatro administratoriumi 50 metų dirbantis Rimantas Štaras prisiminė, jog G.Balandytė buvo linksma, gyvybinga ir nuoširdi, dažnai krėsdavo pokštus.
„Man labiausiai įstrigo tai, kad ji galėdavo pravirkti vos išėjusi į sceną, nors prieš akimirką užkulisiuose juokaudavo.
Kiti aktoriai turėdavo ilgai kauptis, kad galėtų verkti, o Gražinai tai pavykdavo net kai ji buvo atsipalaidavusi“, – pasakojo darbuotojas.
Aktorė Nijolė Lepeškaitė visada stebėjosi G.Balandytės sugebėjimu šypsotis ir visada būti linksma.
„Kai atėjau į teatrą man buvo 20 metų, o Gražinai – 30 metų.
Ji buvo nepaprastai graži moteris ilgais banguotais plaukais ir milžiniškomis akimis. Ji man pasakė, kad čia visi aktoriai geranoriški, todėl galiu drąsiai pradėti dirbti ir lietis į kolektyvą.
Ji buvo labai šviesi asmenybė. Nežinau, kaip ji sugebėjo išlikti visada linksma, nors buvo žmogus, kurio gyvenime tikrai būta ir skausmo. Ne vien džiaugsmo“, – sakė N.Lepeškaitė.
Atsisveikinimas su velione Nacionaliniame Kauno dramos teatre ketvirtadienį – nuo 10 iki 12 val. Urna bus išnešama ketvirtadienį 12 val.
Amžinojo poilsio G.Balandytė atguls Petrašiūnų kapinėse.
