Laura ir Šarūnas Mazalai ryžosi netikėtam žingsniui. Prieš penkerius metus žmona ir vyru tapusi pora nusprendė susituokti ir bažnyčioje.

Vilniaus Švc. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje aukso žiedais žurnalistai apsimainyti nusprendė sekmadienį popiet.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad ceremonijoje dalyvavaus ir trys jų atžalos – vyresnėlė Deimilė, Aurėja ir jaunėlis Matijus.

Naujienų portalui lrytas.lt su Laura susisiekti pavyko penktadienį. Tada moteris dar tiksliai nežinojo, kokia suknele puošis ceremonijoje ir kokia bus jųdviejų meilės šventė.

– Laura, kaip kilo idėja atnaujinti sutuoktuvių įžadus bažnyčioje?

– Tai buvo maža mano svajonė. Bažnytinės santuokos norėjau nuo pat pradžių. Kadaise, mano su vyru požiūriai ir nuomonės šiuo klausimu, galbūt, šiek tiek nesutapo.

Prieš penkerius metus mes tiesiog „susirašėm“ ir tą bažnytinę santuoką palikom likimo valioje.

Tačiau vėliau pakrikštijom vaikus, mūsų artimoje aplinkoje atsirado kunigas Algirdas Toliatas, kuris mano vyrui pradėjo daug imponuoti.

Šarūnas pradėjo daug jo klausyti, pradėjo norėti eiti į bažnyčią. Žodžiu, pasikeitė jo požiūris į pačią bažnyčią. Todėl ir bažnytinė santuoka tapo kur kas patrauklesnė.

Apskritai, viskas susidėliojo natūraliai. Nusprendėm, kad penktųjų vestuvių metinių proga su artimiausiais žmonėmis būtų smagu nueiti į bažnyčią.

– Daugelis bažnyčioje tuoktis planuojančiųjų bijo kursų jaunavedžiams...

– Iš pradžių, mes tų kursų irgi bijojom. (Juokiasi.) Visuomenėje sklando daug visokiausių nuomonių, žinoma, per metus tas požiūris į šiuos mokymus, ko gero, pasikeitė.

Ir mums patiems atrodė, jog jau esame tėvai, šeima, nieko naujo neišmoksime...

Žinojome, kad kone tris mėnesius, kiekvieną pirmadienį, reikės eiti į bažnyčią, nežinojome, kur paliksime tris vaikus.

Ir tuomet ištiko karantinas ir kursai persikėlė į internetą. Bet. Dabar galvoju, jog šie kursai buvo vienas gražiausių etapų mums, kaip porai.

Turėjom nuostabius lektorius, vyrą ir žmoną, kurie kalbėjo apie tokius, rodos, paprastus dalykus, bet sugebėjo mums iš naujo atverti akis, leido pažinti vienas kitą dar labiau.

Šiandien visiems tiems, kurie nori pabumbėti šia tema, sakau, jog šie kursai – labai vertingi poroms.

– Kaip atrodys jūsų vestuvių suknelė?

– Ach, kad aš žinočiau, kaip ji atrodys... (Juokiasi.) Iki šiol su dizainere Sandra Šerne ją persiuvinėjame. Tačiau vestuvių planuotoja išsireiškė, jog suknia bus moderniai romantiška. (Šypsosi.)

– O jaunikio kostiumas?

– Mano jaunikis – labai paprastas. Jis nepasidavė mano norui aprengti jį juodu kostiumu. (Šypsosi.)

Jam labai patinka mėlyna spalva. Žodžiu, mano vyras tų kostiumų turi labai daug, tad jis atsisakė kažko naujo, sakė, jog dėl vienos progos kostiumo nesisius.

Mes net seniau išgyvenome tokią patirtį: prieš tai, kai susirašėm civilinėje metrikacijoje nuėjome į tokią vieną labai žinomą parduotuvę, kurioje mano vyrą aprengė nuo galvos iki kojų.

Jis tada buvo labai nelaimingas. (Juokiasi.) Šįkart, pernelyg nesiginčijau, tegul jis į vestuves eina su savo mylimu kostiumu. Dviračio neišradinėjome.

– Kaip puošite vaikučius?

– Mergaitėms šiai progai dizainerė irgi siuva sukneles, šiek tiek priderintas prie mano suknelės.

Kadangi jos neš žiedus, link altoriaus jos eis su baltomis suknelėmis, ilgais tiuliniais sijonukais.

Na, o vakarinėje dalyje tiek aš, tiek mergaitės tuos sijonukus nusiimsime ir būsime su trumpomis suknelėmis. (Šypsosi.)

– Kokią šventę planuojate svečiams?

– Aš tikiuosi, jog labai smagią. Atrodo, įdedam daug širdies, nenoriu atskleisti daug detalių, turim nuostabias planuotojas.

Jos mus nuteikė, kad bus labai linksma. Mums pasakė, kad turim tokius draugus, su kuriais būtų linksma ir pašiūrėje be elektros. Na, ir iš tiesų.

Mūsų bičiuliai – be galo linksmi, linkę sugalvoti įvairiausių staigmenų.

– Šventę rengsite su nakvyne?

– Mano vyras labai norėjo, kad tai tiesiog būtų šventė mieste. Mūsų didžioji dalis draugų yra vilniečiai.

Juo labiau, jog abu norėjome industrinės vietos šventei, norėjosi minimalizmo.

Ieškojome labai ilgai, jau buvome bepraradą viltį. Bet mums pasiūlė itin įdomią, dar neatrastą šventės vietą, kuria mes labai džiaugiamės.

– Galbūt, vėl leisitės į povestuvinę kelionę?

– (Juokiasi.) Oi, čia toks klausimas... Mes labai labai norėtume, bet per karantiną mūsų šeimai jau atšaukė dvi keliones.

Turėjome skristi į Jungtinius Arabų Emiratus, paskui su draugais – į Kroatiją...

Dabar su vyru stengiamės pernelyg neplanuoti.

Ko jau ko, bet kelionių atšaukimus išgyvenam labai skaudžiai.

Visą vasarą planuojame tiesiog daug ilsėtis Lietuvoje.