Aistros užvirė dėl to, kad Vyriausybės nurodymuose dėl viešųjų paslaugų teikimo sąlygų vienas iš įpareigojimų yra parduotuvėms ar maitinimo įstaigoms gerai matomose vietose pateikti informaciją apie tai, jog ten yra nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims, esantiems vyresniems nei 60 metų amžiaus arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
Pamatę prie parduotuvių įėjimų pakabintus žeidžiančius užrašus, žinomi žmonės socialiniuose tinkluose ėmė dalytis pastebėjimais ir komentarais.
Viena pirmųjų tuo pasipiktino Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.
Papiktino užrašas
Moteris socialinio tinklo paskyroje ragino nesilankyti ir boikotuoti tas vietas, kuriose rizikos grupės žmonės yra raginami nesilankyti.
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su N.Oželyte, ji neslėpė apmaudo ir papasakojo, kaip būdama 66-erių jaučiasi matydama visus draudimus ir ribojimus, skirtus senjorams.
„Aš pirmą sukrėtimą patyriau tada, kada premjeras pasakė, kad žmonėms, kuriems daugiau nei 60 metų, vasarą nerekomenduojama vaikščioti į paplūdimius.
Man tada tokia juokinga mintis atėjo į galvą. Galvoju, Viešpatie, tu matai, kiek tiems žmonėms liko vasarų – kelios tik. Žinoma, jaunas žmogus apie tai negalvoja, jam atrodo, kad visas gyvenimas yra priešaky. Daugelis mano, kad senukai nieko neveikia, jiems gerai, tačiau nesupranta, kad kai jie nieko neveikia – planuoja savo ateitį, o senukai mato išėjimo duris ir tas jų nieko neveikimas yra didžiausia tragedija.
Aš pagalvojau, Viešpatie, po šitokio streso, užsidarymo namuose dar negalima nueiti pasišildyti saulėje? Ta prasme, kad visi jaunesni žiūrės tada į tave, kaip į kažkokį raupsuotąjį. Tas nuolatinis kartojimas, kad esi rizikos grupėje, jis praranda filologinę prasmę. Tai tampa tokia amžiaus grupe, kurios visi vengia“, – naujienų portalui lrytas.lt dėstė Nepriklausomybės akto signatarė.
N.Oželytė pasakojo, kad nuo to nuolatinio kartojimo apie rizikos grupę atrodo, kad ne jaunimas, o senoji karta yra tarsi viruso nešiotojai, nors, pasak jos, viskas yra atvirkščiai.
„Miršta senukai nuo tos bacilos, kurią jiems atneša į hospisus, senelių prieglaudas ar ligonines jaunesni žmonės. Pažiūrėkite, koks procentas yra užsikrėtusių visose tokiose įstaigose ir kiek užsikrečia nuo anūko pabučiavimo.
Aš supratau, koks yra gėdingas nesusikalbėjimas ir koks supriešinimas tos jaunesnės veiklios kartos, kuri viską žino geriau už senus ir tų vyresnių žmonių, kurie nieko nekalba, nes jie žino, kad nedalyvauja tuose svarstymuose.
Jie praktiškai pabaigė savo dalyvavimą, bet visa tai ir visi jų vaikai – yra jų padaryta, sukurta, pastatyta. O dabar jie pastatyti į tokią vietą, kad, maždaug, jūs, durniai, mažiau žinote ir reikia gąsdinti tokiais plakatais“, – pykčio neslėpė ji.
„Vienas toks jaunas žmogus pakomentavo mano įrašą „Tai ko jūs norite, yra tokių bukų senolių, kurių neišgąsdinęs iš viso nepaveiksi“. Palauk, tai tu senolį, kuris tave užaugino, laikai gyvuliu, kurį galima kaip šunį tik pagaliu pagąsdinti? Tai toks bukas ir to plakato nepaskaitys.
O visi paskaitę dar labiau savyje užsidarys, dar ilgesnės bus nemigos naktys ir jų žymiai didesnis skaičius numirs nuo depresijos ir nuo išsekimo, negu nuo COVID-19. Aš nepatikėjau savo akimis, kada perskaičiau lietuvių kalba parašytą užrašą – „Į parduotuvę draudžiama užeiti be kaukių ir tiems, kas vyresni nei 60 metų“.
Kas tų žmonių, kurie rašo, galvose darosi? Kai knygynas tokį užrašą iškabina, žmones, kuriems daugiau nei 60 metų, pavaizduoja su lazdomis vaikštančius, iš jų byra smėlis ir rekomenduoja neužeiti.
Ar jie nesupranta, knygų neskaito, kad pagyvenęs žmogus ateina į viešą erdvę net ne nusipirkti. Jis išeina pabūti tarp žmonių ir jis taip nenori apsunkinti savo artimųjų, kol jie patys neatvažiuoja pas jį“ , – kalbėjo N.Oželytė.
Moteris pažėrė kritikos ir premjerui Sauliui Skverneliui.
„Man iš karto prieš akis iškyla Skvernelio portretas. Jis turėjo vėžį. Jei kiekvieną rytą jo žmona palydėdama jį sakytų: „Sauliau, gal neik, tau gali atsinaujint vėžys, tu rizikos grupėj“. Įdomu kiek rytų Skvernelis galvotų, kad jo žmona taip sako iš meilės? Kiek dienų jis tą pakęstų, jei jam sakytų jo bendradarbiai, kad oi, nesilieskit, nepervarkit, jums buvo vėžys?
Patikėkit manim, man atrodo, kad onkologiniai ligoniai būdami 18-os turi didesnę riziką užsikrėsti nei aš, turinti 66-erius metus. Kasdien 30 kilometrų važiuoju dviračiu per tokį orą ir stoviu ant galvos. Tai yra taip negražu ir amoralu. Iš kitos pusės tai labai gera pamoka. Tai parodo, kokia yra mūsų didžiausia problema.
Juk pasibaigs šita bacila, gyvensime toliau ir koks sutarimas bus. Esame viena šeima, gyvename vienoje valstybėje, nesvarbu kokia kalba kalbame ir kokioje amžiaus grupėje esame. Ši pamoka labai brangi ir aš norėčiau, kad ji būtų išmokta“, – kalbėjo moteris.
Dėl senjorų užvirė aistros
Į diskusiją šiuo klausimu įsitraukė ir daugelis kitų žinomų šalies žmonių. Ilgu įrašu pasidalijo verslininkė, dermatologijos klinikos vadovė Nora Lapinskienė. Moteris neslėpė įsiūčio ir pasidalijo širdį veriančiais žodžiais apie artimuosius.
„Na ką, Lietuvoje nebėra vietos „senukams“... Tai gal visus kam virš 60 metų sodinkim į roges ir vežkim į mišką? Esu įsiutusi šįkart ne juokais.
Vakar kalbėjau su savo 64-erių metų teta, savo stipruole teta!.. rankininke, krepšininke, basom kojom laimėjusia pirmą vietą universiados bėgimo rungtyje, po šiai dienai, nepaisant to, kad abu achilai nuplyšę ir operuoti, slidinėjančia kas met kalnuose, keliaujančia ir krepšinio aikštelėje galinčią užpakalius išspardyt mano bendraamžiams...
Pirmą kart gyvenime ji pasakė: – man depresija, šiandien verkiau. Ir žinot dėl ko? Dėl to, kad kažkokie idiotai sugalvojo, kad žmonės, kuriems virš 60 metų, yra neadekvatūs, nevispročiai ir aplamai jiems jau turbūt laikas vyniotis į baltą paklodę ir šliaužti link Rasų kapinių...
Koks de**las galėjo sugalvoti, kad žmonių virš 60 reikia neaptarnauti kavinėse ir restoranuose? Ar jie negali patys nuspręsti kiek pavojinga jiems būti lauko kavinėje, į kokią parduotuvę galima užeiti? Ar jie pavojingi aplinkiniams, nedėvi kaukių ir neplauna rankų?
Mano dėdė net laiptinėj prasineša, visas rankenas su dezinfekciniu skysčiu nuvalo.. Ar jie praktiškai neįgalūs vien todėl, kad jiems virš 60? Tai kodėl jiems reikia dirbti ir mokėti mokesčius iki 65-erių?
Mano tėveliams po 67-erius, sveikatos turi daugiau nei daugelis šiuolaikinių trisdešimtmečių... Mamukas viena pati prižiūri ir tvarko 500 kv. m namą, didžiulį sodą, daržą, rudenį su draugėmis keliavo po Afriką, sausį su tėveliu slidinėjo Italijoj, vasarį spėjo apkeliauti Braziliją Meksiką ir dar velniai žino ką, naktiniuose klubuose su savo bendraamžiais šoka rokenrolą taip, kad užveda jaunimą, laiko randa visiems savo anūkams ir laukia nesulaukia karantino pabaigos, kad galėtų pasidžiaugti savo pirmąją proanūke.
Tėvelis kas rytą daro jogą, važiuoja į darbą, po pietų, lazda mosikuodamas, praeina po keliolika kilometrų golfo laukuose ir muša kamuoliuką per 300 metrų vienu smūgiu, o vakare, kad mažai nebūtų, sportiniu ėjimu varo 10 km po mišką...
Ir tokiems žmonėms norite uždrausti lankytis kavinėse? Tai ką jiems daryti? Kaip jaustis ant kiekvieno kampo matant skelbimus, kad yra nepageidaujami?
Žinot ką, pasižadu, nuo šiol mano kojos nebus nei vienoje visuomeninio maitinimo įstaigoje, kuri pasidabinusi užrašu, kad neaptarnauja žmonių virš 60-ties...
Ir dar, gerb. ministre Veryga, premjere Skverneli ir CO, ilgai tylėjau, vieniems sprendimams pritariau, kitiems ne, bet kalbant šia tema – nebūkit briedžiais, nenurašykit šitaip žmonių, leiskit jiems džiaugtis gyvenimu, nes jie tikrai stipresni už daugelį jaunų žmonių, o uždaryti namuose ir praradę galimybę džiaugtis gyvenimu, išmirs kaip musės (arba mamutai) nuo liūdesio“, – nusivylimo neslėpė verslininkė.
Vertina kaip žmogaus teisių pažeidimą
Situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ komentavo Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, tai, kokius užrašus ant durų kabina parduotuvės ar kitos įvairios įstaigos, pažeidžia žmogaus teises, kurios nurodytos šalies Konstitucijoje.
„Viską turėtume vertinti per konstitucijos prizmę, kokios teisės ir laisvės yra tvirtinamos Konstitucijoje ir ką ji garantuoja. Tai pirmiausia 29 straipsnis – žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo ir visais kitais pagrindais.
Kitaip tariant, vyresnio amžiaus žmogus yra toks pat lygiateisis visuomenės pilietis.
Jis gali dalyvauti ir būti socialinėje aplinkoje lygiai taip pat, kaip jauni žmonės. Kai aš pamačiau skelbimą, kad garbaus amžiaus žmonėms draudžiama įeiti į parduotuvę ar įmonę įstaigą – tai yra atviras konstitucijos pažeidimas.
Tai žmogaus teisių ignoravimas ir atvira diskriminacija. Su tokiu požiūriu ir kultūros formavimu, socialinio bendravimo įgūdžių formavimu, negali sutikti.
Kitas dalykas yra, kai rekomenduojama. Rekomendacija tai yra tam tikras pasiūlymas, kuomet žmogus gali pasirinkti, kaip elgtis. Svarbu, koks yra rekomendacijos turinys – ar jis toks, kad atgraso žmogų, jį pastato į nelygiavertę padėtį, verčia jį jaustis menkesniu.Aš matau daugybę dalykų, kai ta riba yra peržengiama“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo profesorius V.Sinkevičius.
Taip stengiasi užtikrinti klientų saugumą
Knygynų tinklo „Pegasas“ laikinai einanti generalinės direktorės pareigas Rita Račkaitė sako, jog šią daugelį papiktinusią informaciją jie, kaip ir daugelis verslų, privalėjo pateikti, kadangi tai nurodo įstatymas.
„Tai yra vienas iš būtinųjų reikalavimų prekybininkams, numatytų Sveikatos apsaugos ministro. Jei atkreiptumėte dėmesį, tokius ar panašius skelbimus yra išsikabinusios visos veikiančios prekybos ir paslaugų vietos, kurios atnaujino veiklą pradėjus švelninti karantiną.
Dar kartą norime patikinti, kad tai nėra draudimas lankytis mūsų knygynuose, o tik rekomendacija ir siekis atkreipti vyresnio amžiaus žmonių dėmesį, kad jiems šiuo metu, kol vis dar siaučia virusas ir galioja karantinas, lankytis viešose vietose gali būti pavojinga. Mes vienareikšmiškai neigiamai vertiname, jei kai kurie verslai tokias rekomendacijas pavertė draudimais.
Taip pat suprantame, kad nors bendroji Vyriausybės patvirtinta nuostata rizikos grupę apibrėžia kaip vyresnius nei 60 metų žmones ir / arba sergančius lėtinėmis ligomis, ji yra nevienodai aktuali visiems šios amžiaus grupės žmonėms“, – naujienų portalui lrytas.lt situaciją komentavo R.Račkaitė.
Direktorė tikino, jog tokiomis iškabomis jie nesiekė diskriminuoti. Priešingai, tokiu būdu stengiasi užtikrinti klientų saugumą.
„Taip pat norime labai aiškiai pasakyti, kad esame kategoriškai prieš bet kokio pobūdžio žmonių diskriminaciją. Pandemijos metu atsirado daug iki šiol negirdėtų ir mūsų įprastam gyvenimui prieštaraujančių taisyklių: nespausti rankos, vengti kontaktų net su pačiais artimiausiais žmonėmis, tame tarpe – ir vengti apsilankymų uždarose erdvėse, parduotuvėse. Šios taisyklės prieštarauja iki šiol buvusiai bendrai nusistovėjusiai gyvenimo tvarkai, bet jas nustatė mokslininkai, pasaulinės organizacijos ar valdžios institucijos išleisdamos įstatymus.
Nors ir suprantame, kad jos nepatogios daug kam, tame tarpe ir mums patiems, deja, bent jau kol oficialiai neatšauktas karantinas, mes neturime tiek kompetencijų ar galios jas savo valia keisti ar jų nesilaikyti, bet privalome tokiu būdu prisidėti prie epidemijos stabdymo.
Tačiau dar kartą patikiname, kad jokių draudimų lankytis mūsų knygynuose netaikome, kiekvienas pirkėjas yra mūsų laukiamas ir branginamas, o mes savo ruožtu, esame pasirūpinę visomis saugumo ir higienos priemonėmis, kad klientai būtų saugūs“, – kalbėjo R.Račkaitė.
Žada taisyti situaciją
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog rekomendacijos rizikos grupėje esantiems asmenims bus keičiamos. Tai daroma tam, kad nesukeltų neigiamų inspiracijų.
„Taip, svarstoma ir net neabejoju, kad jos bus keičiamos. Kadangi kilo tokia diskusija, tai tikrai sureaguosime“, – sakė A. Veryga.
A.Veryga pabrėžė, kad rekomendacijos nėra susijusios su diskriminacija ir nesudaro teisės ir reikalavimo šių žmonių diskriminuoti darbe ar jų aptarnaujant ir buvo sukurtos tik siekiant juos apsaugoti, nes koronavirusas kelia didžiausią riziką jų gyvybei.
Tačiau ministras paminėjo, jog kol kas negali detalizuoti, kaip šios rekomendacijos gali būti keičiamos.
„Ieškome būdų ir formuluočių, kaip pasakyti tą kitaip, taip, kad tai nebūtų interpretuojama ir kažkokiu būdu suprantama kaip kažkokia prievolė ko nors kur nors neįsileisti ir diskriminuoti“, – sakė jis.
