Žinoma moteris papasakojo apie modelio darbo užkulisius – paaiškėjo, kad kai kuriuos, itin garsių žurnalų viršelius, galima ir nusipirkti – tam visai nebūtina būti modeliu.
„Nežinau, kokiame burbule gyvenau, bet tik prieš metus sužinojau, kad vyksta toks verslas kaip fashion (liet. mados) žurnalų viršelių prekyba.
Ne vien užsienietės juos perka, bet ir lietuvės, kurios nori apsimesti modeliais, dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Trečios šalys parduoda tokius viršelius, kaip „Elle“, „Bazzar“ ir t.t. Jie visi yra užsakomi“, – instagrame rašė lietuvė manekenė.
D.Guobytė pasakė ir kaip atskirti, ar žurnalo viršelis pirktas.
„Kaip atskirti, ar viršelis pirktas? Tokius žymius žurnalus gauna tik profesionalūs ir dažniausiai žymūs modeliai, o ne other way around (liet. atvirkščiai). Su garsiomis, patikimomis agentūromis, kurios žino ką daro. Pikta, kai dabar kas antrą vadina modeliu! Ne, tai ne modelis!
Modeliai ne vien atrodo kaip modeliai, bet ir turi juos atstovaujančias rimtas agentūras, eina į kastingus ir t.t. Dirba tokiose fotosesijose, kur modeliams moka pinigus, o ne „modeliai“ moka žurnalams, kad juos fotografuotų. Modelis dirba užsakovui, o ne užsakovas modeliui“, – sakė 13 metų profesionalaus modelio darbą dirbanti D.Guobytė.
Ji pridūrė, kad moterys, kurios perka viršelius, yra apsimetėlės.
„Toms lietuvaitėms, kurios yra tikri modeliai, darosi gėda dėl savo profesijos vien dėl apsimetėlių. Įsivaizduokite, man pačiai parašė fotografas ir siūlė pirkti žurnalą.
Anksčiau atvirai neparašiau, nes neturėjau įrodymų ir pati nežinojau kontaktų, tik girdėjau tai tai iš vieno žmogaus, tai – iš kito“, – teigė moteris ir instagramo istorijose pasidalijo susirašinėjimų, kuriuose minimas Bulgarijos „Elle“ viršelis, anglų kalba nuotraukomis.
Šiuo klausimu savo patirtimi pasidalijo ir Deimantės bičiulė, dainininko Egidijaus Dragūno sužadėtinė, modelis Kotryna Kozlovaitė.
Savo nuomonę ji irgi išreiškė socialiniuose tinkluose.
„Negaliu nepakomentuoti Deimantės Guobytės įrašo apie modelius, apie darbą, apie perkamus mados žurnalus.
Ir pasidaro truputėlį liūdna, pradedu galvoti: „O kokio velnio aš 8-erius metus dirbau, stovėjau eilėse po 5-7 valandas, kad pasirodyčiau žinomam mados fotografui, žymiai kompanijai?
Galiausiai aš to darbo negaudavau, tekdavo nusivilti. Kokio velnio aš per šalčius fotografuodavausi vasaros katalogose, tokiam, kaip Londone, kai būdavo 2-3 laipsniai šilumos ir nebūdavo tikrai labai smagu stovėti su palaidine ir sijonu.
Kokio velnio gyvenau modelių apartamentuose, kuriuose ir pelės veisdavosi ir visko ten dalykų būta...
Kokio velnio vaikščiodavau su popieriniu žemėlapiu, kada nebuvo jokių išmaniųjų programėlių, kai visko reikėjo ieškotis popieriuje?..
Tiesiog, viskas juk yra pasiekiama per pinigus, pinigus“, – patirtimi dalijosi K.Kozlovaitė.
