Jau kurį laiką Valencijoje gyvenantys žalgirietis Brockas Motumas (29 m.) su žmona, asmenine trenere Martyna (29 m.) susilaukė berniuko, kurį pavadino Mavericku Williamu. Tai jie pranešė socialiniuose tinkluose, instagrame.
Nėštumo metu „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ kalbinta Martyna sakė, kad sužinojus apie laukimą, jų porą užtvindė begalinė laimė.
„Norėjome, kad praėjus porai metų po vestuvių susilauktume vaikelio. Tad planas išsipildė. Sužinojusi šį faktą aš į jį reagavau su ašaromis, o vyras ramiau, bet laimės buvo daug. Jis jau tuomet sakė nujautęs, jog aš laukiuosi“, – šypsojosi M.Motum.
Prieš dvejus metus Brockas ir Martyna savo bičiuliams iškėlė prabangias vestuves saulėtojoje Italijoje, Amalfio pakrantėje. Lietuvaitė niekuomet neplanavo, kad jos būsimas sutuoktinis turi būti tautietis. Ilgą laiką gyvenant už Lietuvos ribų Martynai lengviau mintys ir kalba dėliojosi angliškai, todėl natūralu, kad jų meilei jokių ribų nebuvo.
„Manau, kad esame linksma ir mylinti šeima. Nevengiame vienas iš kito pasijuokti, mums nėra ko liūdėti. Kai vyras yra tavo geriausias draugas, tai ir tas gyvenimas visada su nuotaika. Aišku, būna, kad pasipykstame, bet labai greitai susitaikome“, – „Stiliui“ šypsojosi moteris.
Ji nebuvo iš tų moterų, kurios patiria nėštukėms būdingą pykinimą ar kitokių varginančių pojūčių.
„Iš pradžių jaučiausi šiek tiek pavargusi, norėjau miego, bet tikrai negaliu verkšlenti, kad buvo blogai. Žinojau, kad nereikia laukti, kol būsiu alkana, – juk tuomet ir ateidavo silpnumo pojūtis. Po ranka visada turėdavau kokių nors sveikų užkandžių, vaisių, riešutų“, – yra pasakojusi moteris.
Martyna yra aktyvi moteris, tad nėštumas jos gyvenimo tempo nepalėtino. Ji neatsisakė svarbiausio dalyko – judėjimo.
„Pastaruosius tris mėnesius jaučiuosi puikiai, sportuoju kur kas daugiau nei per pirmus tris. Jaučiuosi taip, tarsi nebūčiau nėščia. Tik, žinoma, augantis pilvas tai išduoda“, – juokėsi Martyna. Ji buvo įsitikinusi, kad aktyvumas yra būtinas, o sportas nėštumo metu yra ypač svarbus, tik nepakankamai pabrėžiamas, kartais ir nesuprantamas.
„Aišku, yra išimčių – labai sunkių ir rizikingų nėštumų. Bet jeigu jautiesi puikiai, turi judėti. Pirmiausia svarbu, kad raumenys būtų stiprūs ir padėtų išlaikyti tą augantį svorį, vaikelį. Taip pat kad nepatirtumėte nugaros skausmų.
Sportuoti reikia ir dėl savęs pačios. Prieš eidama į salę vis pagaunu save galvojančią, kad gal norėčiau pailsėti, vis dėlto iš treniruotės išeinu apimta puikios nuotaikos“, – sakė ji.
Į sporto salę moteris žingsniuodavo tris kartus per savaitę. Taip pat per dieną nueidavo apie 10 tūkstančių žingsnių.
„Bijoti sporto nėštumo metu – didelis mitas. Man gaila, kad taip yra, bet jei moterys bijo sportuoti vienos, tuomet gali pasisamdyti trenerį, kuris patars, parodys ir tikrai suprasite, kad nėra ko bijoti“, – įsitikinusi ji.
