Kauno rajone, Karmėlavoje, nuosavame name įsikūrusi dainininkė Liveta Kazlauskienė su vyru Petru sodo darbų ėmėsi dar ankstyvą pavasarį. Pora paruošė vaiskrūmis, vaismedžius, braškes, sukasė daržą, pasėjo prieskonines žoleles ir kai kurių daržovių.
Moters sode jau kelias savaites netrūksta pavasario spalvų. Kaip ir kasmet žydi ne tik narcizai, tulpės, jacintai, bet ir obelys, vyšnios, persikai.
Dainininkė ypač džiaugiasi pačios išaugintais, prieš kelias dienas pražydusiais agurkų daigais.
„Anksčiau agurkų daigus pirkdavau, o šįmet per karantiną nutariau juos nuo sėklų užsiauginti pati. Buvo labai smagu matyti, kai pasodinus po kelių dienų pasirodė pirmieji žali lapeliai. Praėjo kelios savaitės, o mano daigai jau suaugo, sukrovė žiedus ir pražydo. Netrukus jau ir šviežių agurkų bus“, – pasakojo L.Kazlauskienė.
Dainininkė priaugino tiek daigų, kad dalį jų padovanojo bičiulėms.
L.Kazlauskienė tikino, jog šis pavasaris nėra labai palankus augmenijai, nes trūksta drėgmės, o naktimis dar būna šalta.
„Sodo žydinčiomis gėlėmis dar neapsodinau, baimindamasi, kad šios naktimis nenušaltų. Tačiau gegužės viduryje tikiuosi nemažą dalį namų kiemų erdvių paversti žydinčiomis zonomis. Man patinka ryškių gėlių kompozicijos, suderintos su žaluma, smilgomis arba įvairiais margialapiais augalais“, – kalbėjo L.Kazlauskienė.
Dainininkė viliasi, jog šiųmetę vasarą nebus tokios sausros, kokia buvo pernai. Dėl lietaus stygiaus praėjusią vasarą smarkiai nuskurdo jos daržo derlius, sausra nualino žolę bei gėles.
„Vien per praėjusių metų birželį sunaudojome 30 kubinių metrų šalto vandens. Kiek įstengėme, tiek augalus liejome, tačiau sausra padarė savo.
Ypač sudėtinga buvo prižiūrėti gėles, vaiskrūmius, vaismedžius ir daržoves tomis dienomis, kai mes su vyru Petru bei dukra Ingrida koncertuodavome. Grįždavome po vėlyvų koncertų ir puldavome kone iki paryčių laistyti žolės bei visų kitų augalų. Gaila, kad ne visus juos pavyko išgelbėti“, – pasakojo atlikėja.
Nei sode žydinčios gėlės, nei gražios suknelės neapsieina vienos be kitų – visus gražiausius dalykus drabužių dizainerė Audronė Bunikienė gyvenime deda į vieną skrynelę.
Žinoma mados kūrėja savo pasididžiavimu vadina išpuoselėtą nuosavą sodą su išradingai suformuotomis žaliosiomis oazėmis ir vasarą gausiai žydinčiais gėlynais. Moteris atvira: dėl tokio mažyčio malonumo – ryte lauke gerti kavą tarp margaspalvių gėlių – smagu ir rankas į žemę suleisti.
„Sodas man – šventas reikalas. Aš sodininkyste pradėjau užsiimti dar tada, kai Lietuvoje tam tikrų gėlių nebuvo, augalų veždavausi iš Olandijos. Nors pastaruoju metu sodams daug kas skiria dėmesio“, – kalbėjo prestižinėje Kauno dalyje gyvenanti dizainerė.
Prieš Motinos dieną kūrėjos sode gausiai žydėjo vaismedžiai ir tulpės. A.Bunikienė jau pasodino ir kitų žydinčių augalų.
Kai šiek tiek bus šilčiau, moteris sode prisodins dar daugiau gėlių. Kai kurias ji pati augina iš sėklų ir laukia tinkamo laiko, kuomet galės sodinti į sodo erdves.
„Man svarbu, kad sode nedominuotų vienas atspalvis. Mėgstu spalvų žaismą, netikėtus derinius. Savo sodo dizainui visiškai negailiu laiko ir neskaičiuoju valandų“, – kalbėjo A.Bunikienė.
Dizainerės teigimu, ne visoms jos sodo grožybėms reikia labai daug dėmesio. Pavyzdžiui, spygliuočiams, kurių ji turi daugybę, nereikia daug priežiūros – tiesiog apgenėti. Ne itin lepios yra ir hotenzijos ar rožės, o kitoms žydinčioms gėlėms reikia daug šilumos bei rūpesčio.
Prieš kelerius metus konkurso „Lietuvos ponia“ nugalėtoja tapsuią verslininkę Betą Rumšienę pavasarį dažną dieną galima išvysti tupinėjančią apie daugybę prie nuosavo namo žaliuojančių medžių, egzotiškų krūmų ir žydinčių gėlių.
Prie namo maždaug prieš dešimtmetį nutarusi užveisti sodą ir gėlyną moteris kreipėsi į kraštovaizdžio kūrimo specialistus, jie parengė apželdinimo viziją, erdvę suskirstė zonomis, sukomponavo ir pasodino augalus. Daugiau aplinkos gražintojų paslaugų B.Rumšienei neprireikė. Augalus ji puoselėja pasitelkusi savo fantaziją ir darbštumą.
Ankstyvą pavasarį B.Rumšienė suskubo atidengti rožyno, kurį žiemą nuo šalčio saugojo eglių šakos, ir pasirūpinti daugybe kieme augančių spygliuočių – kalninėmis pušimis, slenkančiaisiais kadagiais, maumedžiais, tujomis. Moteris pirmiausia apkarpė išstybusias augalų šakeles – kad medžių ir krūmų forma bei dydis per daug nekistų, tik tankėtų vainikas.
„Ypač rūpestingai prižiūriu sode augančius gražuolius spygliuočius bonsus. Juos ne tik karpau, bet ir reguliariai tręšiu, laistau“, – pasakojo B.Rumšienė. Šiuo metu kaunietės kieme netrūksta ne tik žalumos, bet ir kitų spalvų.
Baltais žiedais pasipuošė obelys, kriaušės ir trešnės, rausvais – B.Rumšienės sodo pasididžiavimas – magnolija. Kad šis gražuolis medis apliptų žiedais, jį reikia labai rūpestingai prižiūrėti: parinkti kiek galima šiltesnę, nuo žvarbaus vėjo apsaugotą vietą, gerai išpurenti dirvą, ją parūgštinti, patręšti.
„Dar viena paslaptis – kas rytą su magnolija pasisveikinu. Augalas jaučia, kad yra mylimas, todėl ir stebina gražiais bei maloniai kvepiančiais žiedais“, – įsitikinusi B.Rumšienė.
Kasmet moteris prie namų pasodina daugybę gėlių. Baimindamasi šalnų B.Rumšienė kol kas pasodino tik keliolika permainingiems pavasariniams orams atsparių daigelių. Kad prieš Motinos dieną būtų šventiška nuotaika, prie namo durų ji sukūrė kompoziciją iš pirktų vazonų su chortenzijomis.
