Iš pradžių buvo labai netikėta patyrusią pokalbių laidų vedėją A.Stašaitytę šį televizijos sezoną pamatyti vedančią muzikines varžytuves „Duokim garo!“
Bet jai nebuvo sunku priprasti naujame darbe, susipažinti su nauja sritimi, kolegomis.
Vaikystėje šoko ir dainavo
A.Stašaitytei tereikėjo prisiminti ir vėl prisijaukinti folklorą. Juk vaikystėje ji, kaip ir daugelis, girdėjo ir dainavo senovines dainas, šokome tautinius šokius.
„Sunkiausias laikas buvo iki pirmo laidos įrašo. Nežinomybė, kaip ten jausiuosi, baugino. Aš jaučiau ne tik didelį prodiuserio palaikymą, bet ir daug lūkesčių“, – patikino A.Stašaitytė.
Laidos „Duokim garo!“ senbuviai buvo labai geranoriški, bet stebintys, tiriantys naują veidą. Kad iš žiūrovų A.Stašaitytė sulauks įvairios reakcijos, ji neabejojo, buvo tam pasiruošusi.
„Vasarą peržiūrėjau namuose ankstesnius „Duokim garo!“ įrašus ir svarsčiau, kur ką norėčiau pridurti ar paklausti, ką keisčiau, kuo galėčiau papildyti laidą. Kuo labiau ruošiausi, tuo labiau stiprėjo atsakomybė ir įtampa.
Kai rudeniop didžiojoje studijoje nuskambėjo žodis „filmuojame“, tapo lengviau. Pripratusi ir sava jaučiausi jau maždaug trečioje laidoje“, – pasakojo LRT laidos vedėja A.Stašaitytė.
Vaikystėje Asta kelerius metus šoko liaudies šokių kolektyve, vėliau dainavo chore, dalyvavo dainų šventėse.
Dar vėliau, kai jau vaidino teatre, gastrolėse dainuodavo liaudies dainas, o „Kepurinę“ ji šoko net turkams.
„Argi visi šie praeities faktai nepateisina mano atsiradimo laidoje „Duokim garo!“ – linksmai nusiteikusi svarstė pašnekovė.
Pašnekovai gynė savo tiesą
Pirma šešis sezonus A.Stašaitytė vedė pokalbių laidą „Yra, kaip yra“, kurioje nagrinėjo nemažai socialinių temų. Tos laidos kartais būdavo labai emocingos ir vedėjai tekdavo net raminti įsiaudrinusius pašnekovus, juos taikyti.
Tos laidos kūrimas negalėjo nepaveikti A.Stašaitytės, nebūdavo lengva atsiriboti nuo sunkių temų, atsikratyti įtampos.
Ar galiausiai A.Stašaitytė pati nutarė pabaigti sezoną ir atsisakyti dirbti šioje laidoje?
„Ne, tai nebuvo mano sprendimas, žiūrovai iki šiol rašo, būna, kad net praeiviai sustabdo ir prašo grąžinti laidą. Joje išties būdavo daug emocijų, nes dažnai dalyvaudavo stiprių išgyvenimų, sukrėtimų patyrę žmonės.
Ten buvo daug diskusijų ir ginčų, nes skatinome pašnekovus nebūti abejingus, ieškoti atsakymų, ginti savo tiesą. Taip, kartais įsiaudrinę pašnekovai peržengdavo mandagumo ar net padorumo ribas, bet jau geriau ramybė po kovos nei abejingumas.
Man pačiai laida „Yra, kaip yra“ labai brangi dėl patirties. Ją vesdama sutikau daug įdomių žmonių, jai ruošdamasi praplėčiau savo akiratį, išmokau suvaldyti įtampą, taip pat lavinau kantrybę, drausmę, reakciją, kito pajautimą ir humoro jausmą“, – patikino A.Stašaitytė.
Džiugina mažesnis krūvis
Laidoje „Duokim garo!“ vyrauja gera nuotaika, nes muzika negali nuteikti neigiamai. Šioje laidoje A.Stašaitytė kalba ramiu tonu, atrodo santūri.
„Ačiū, kad pastebėjote manyje santūrumą, nes aš vis dar save baru, kad per daug juokauju ir kišu trigrašį, kai derėtų patylėti. (Šypsosi.) Vesdama „Duokim garo!“ jaučiuosi puikiai“, – patikino laidos vedėja.
Dar viena naujovė – dabar televizijos vilkė veda laidą ne viena, o su porininke, folkloro atlikėja ir etnomuzikologe Loreta Sungailiene (42 m.).
Jiedviem nebuvo sunku prisiderinti vienai prie kitos, nes abi turi nevienadienės patirties.
„Mudvi daugiau padraugaujame ne po darbo, o prieš jį. Aptariame savaitės įvykius, vaikus, laidų dalyvius.
Po darbo skubame namo. Prisiderinome lengvai, mat abi turime didelę renginių ir laidų vedimo patirtį“, – sklandžiu bendravimu su kolege džiaugėsi A.Stašaitytė.
Šiuo metu Astos kasdienybė ir dienotvarkė vedant nebe keturias laidas per savaitę, kaip anksčiau, o vieną labai pasikeitė. Ir tai džiugina žinomą moterį.
„Mažesnis darbo krūvis padovanojo ilgus ramius rytus.
Labai geras jausmas busti ir nerti į dieną be skubos. Taip pat daugiau laiko lieka knygoms, o ne laidų scenarijams skaityti“, – pasidžiaugė A.Stašaitytė.
Juokas nebėra privalumas
Praeityje nemenko populiarumo buvo sulaukusios A.Stašaitytės vedamos laidos „Šeštadienio rytas“, „Sekmadienio rytas“, į kurias ji kviesdavo dainininkus, muzikantus, dalijo kulinarijos ar net mados patarimus.
Kartais net iš lovos išversdavo per televiziją aidintys linksmi Astos ir pašnekovų pasakojimai, juokas. O radijo laidos „Tarp mūsų, mergaičių“ su Livija Gradauskiene (46 m.) taip pat būdavo geros nuotaikos užtaisas tiems, kurie jų klausydavo.
Ar reikėdavo Astai įdėti pastangų, kad būtų nusiteikusi optimistiškai ir šmaikščiai?
„Šios laidos gyvavo ilgai turbūt todėl, kad jose buvo užtaisas, verčiantis iš lovos. Jos ragino teigiamai ir šviesiai žvelgti į gyvenimą, jose buvo daug muzikos ir juoko.
Meluočiau sakydama, kad tai nepareikalaudavo pastangų. Tik tada galiu eteryje būti atsipalaidavusi, kai esu pasiruošusi. Juk, be geros nuotaikos, visose laidose buvo turinys“, – sakė žinoma televizijos ir radijo laidų vedėja.
O paklausta, ar dar moka nuoširdžiai ir skardžiai juoktis, kaip jai buvo būdinga daugiau nei prieš du dešimtmečius, tai yra karjeros pradžioje, Asta patikino, kad tikrai taip. Tik dabar jos įsimintinas juokas tiesioginėje laidoje aidi retai, nes tai televizijoje nebėra privalumas.
