Ji lankosi koncertuose, sveikai maitinasi bei grįžta į sporto ritmą. R. Antonovienė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, jog per visą gyvenimą dėl savo antsvorio nežinojo, ką reiškia siekti užsibrėžto tikslo. Kaip pati sako, dėl to sunkiai save galėjo realizuoti gyvenime bei karjeroje.
Taip buvo susiklostęs moters gyvenimas. Tačiau dabar ji turi užsibrėžusi savo tikslų ir artimųjų pagalba tai stengiasi kryptingai pasiekti.
„Sportas man – geriausia reabilitacija. Tą skatina daryti ir vaikai, kurie prašo nesustoti ir sportuoti toliau. Tą patį sako draugai ir mano treneris bei kaimynai. Buvau išstorėjusi, kadangi man buvo emocinis valgymo sutrikimas, kuomet turėjau visišką priklausomybę maistui. Kai tai pasakau žmonėms, jie to nesupranta.
Ji išsivysto tada, kai tau niekas gyvenime nebeteikia malonumo ir tada būni visas depresuotas ir tu lauki momento, kada galėsi pavalgyti, o tą darai labai dideliais kiekiais. Tai yra emocinis valgymo sutrikimas. Po vyro netekties vėl buvau pradėjusi daug valgyti, priaugau du kilogramus, tačiau netrukus susiėmiau ir susitvarkiau su savimi“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Rima.
Pagrindinis jos tikslas – sudalyvauti fitneso varžybose, o ilgainiui sieti savo gyvenimą su sveika ir saikinga mityba bei sportu. Tačiau pirmiausiai moteris alinančiu darbu sporto salėje nori grįžti į ją tenkinančią fizinę formą.
„Tą padaryti yra be galo sunku. Dingusi ištvermė, sportinė forma, raumuo – dingęs. Pasidariau visa tokia minkštutė. Todėl dabar esu pasirįžusi kibti į sportą ir grįžti į savo fizinę formą, kadangi balandžio gale manęs laukia rimta operacija“, – pasakojo moteris.
Balandžio mėnesį moteris yra suplanavusi atlikti žąstų odos pertekliaus šalinimo operaciją.
„Operuotis jau planavau spalį, tačiau tuomet sirgo vyras, reikėjo jį slaugyti. Dabar noriu, kad praeitų pusė metų gedulo, todėl planuojame tai atlikti balandžio pabaigoje. Pas mane ant rankų didžiulis odos perteklius, net šunta pažastys. Liaudiškai vadinamus sparnus reikia būtinai pašalinti. Taip pat turiu mažų riebalinio audinio navikėlių, o tai, laikui bėgant, tai gali tapti piktybine onkologine liga“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus, iš kokių lėšų šiuo metu gyvena moteris atsakė:
„Daug kas sako, kad esu paramų gavėja ir iš jų gyvenu – taip nebėra. Šiuo metu gyvenu iš savo neįgalumo pensijos, vaikų išmokų, tačiau tai stengiuosi išskirstyti pagrinde vaikams. Vyriausioji pati užsidirba, antrajai atiduodu, kadangi ji jau 17-os, o mažesniesiems paskirstau maistui. Taip pat gauname našlaičių pinigus. Man to pakanka. Aš moku kukliai gyventi, neleidžiu pinigų rūbams, labai taupau“.
