Norintieji ištarti paskutinį „sudie“ šalia Vilniaus laidojimo rūmų būriavosi jau nuo 11 valandos. Iš ten visi drauge į paskutinę kelionę palydėjo žinomą kino ir teatro aktorių.
Laidotuvėse dalyvavo jo artimieji, draugai ir bendražygiai.
Laidotuvių procesija urną su R.Sabulio palaikais lydėjo į Antakalnio kapines. Amžinojo poilsio jis atgulė Menininkų kalnelyje.
Žinia apie aktoriaus mirtį pasirodė sekmadienio naktį. Apie netektį socialinio tinklo paskyroje paskelbė R.Sabulio kolega Arūnas Sakalauskas. „Sidabrinės gervės“ laureatas mirė savo namuose.
„Tikslios priežasties dar nežinome, bet medikai sako – širdis. Viskas nutiko vakar namuose. Atsikėlus po pietų miego jam pasidarė bloga.
Dar mama išėjo iš kambario, grįžo ir viskas. Greitai, ant akių“, – pirmadienį naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo aktoriaus dukra, verslininkė Laura Sabulytė.
Anot jos, iki mirties tėvas neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų: „Tik prieš keletą metų patyrė mikroinsultą, tačiau mes jį labai greitai prigavome“.
L.Sabulytė, kol kas nenoriai vartodama būtąjį laiką, pasakojo, kad režisierius paskutiniu metu neslėpdavo liūdesio dėl bėgančių metų, senkančių jėgų, tačiau niekada nestokodavo noro dirbti.
„Jis yra labai atsidavęs darbui, tad paskutiniu metu išgyveno dėl savo amžiaus – kad nebegali daugiau kurti. Amžius daro savo.
Jam svarbu save realizuoti, o su metais jėgos senka. Namuose padiskutuodavome, aptardavome scenarijus.
Scenarijus jis rašė nuolat – tai nepriimdavo, tai vėl kas. Labai svajojo sukurti ilgametražį filmą. Liko nebaigtas.
Namai, sodyba – planų buvo daug. Neseniai su mama grįžo iš kelionės, buvo labai patenkintas.
Šventėms padovanojau bilietus į Barseloną, norėjau, kad jiedu pasibūtų. Grįžo prieš Kūčias. Šventes irgi labai gražiai atšventėme – trys dienos su dovanomis ir šokiais“, – kalbėjo dukra.
Žinoma verslininkė sakė, kad aktorius, kuris, kaip ir visi menininkai, dažnai šypsodavęsis, nors širdyje jusdavęs liūdesį, buvo pats geriausias tėčio pavyzdys.
„Menininkai dažnai būna egoistai, o jis labai rūpinosi savo šeima. Mama – jo mokyklinė meilė. 45 metus vedę, 50-imt – kartu.
Visada sakydavome, kad mano brolis yra mamos vaikas, o aš – tėčio dukra. Mūsų ryšys buvo labai stiprus.
Jis buvo gana santūrus, ramus. Tačiau mumis labai tikėdavo. Tas stiprus apkabinimas... Visada ateina, pabučiuoja į kaktą.
Nesinorėjo ir mums tėvų nuvilti, kaip ir visiems vaikams. Tas pavyzdys buvo labai teisingas“, – kalbėjo L.Sabulytė.
Remigijus gimė 1954 m. rugpjūčio 29 d. Kaune. 1976 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, aktorinio meistriškumo studijas.
1976–1989 m. vaidino Kauno dramos teatre.
Kine vaidino nuo 1979 m. Debiutavo epizodiniu šokėjo vaidmeniu filme „Kur iškeliauja pasakos“ (1973, rež. Algirdas Dausa).
Viename populiariausių visų laikų lietuviškų filmų, režisieriaus Raimondo Vabalo juostoje „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.), R.Sabulis suvaidino Steponą Darių.
