Jausmus suvaldyti sunku ir ilgamečiam V.Cololo bendražygiui, humoristui Raimondui Šilanskui (60 m.). Save jo mokytoju švelniai vadinantis žinomas vyras ilgai negalėjo priimti skaudžios žinios.
„Niekaip negaliu patikėti, kad nėra Vitalkos. Man atrodo, kad kažkas tiesiog nejuokingai pajuokavo... Šitaip nejuokingai!“, – vyriškai mėgindamas atremti gerklę užimančius jausmus lrytas.lt kalbėjo anekdotų karalius.
Sudėtinga susilaikyti buvo ir trečiadienį kylant ant scenos Elektrėnuose, o penktadienį – Druskininkuose, kur jau kitą dieną prasidėjo Vitalijaus šermenys.
„Įsivaizduokite, šiandien koncertas Druskininkuose. Išpirkti bilietai, o aš nežinau, kaip man reikės scenoje juokauti. Vakar pasirodėme Elektrėnuose. Ten prisiminiau anekdotą, kurį mes abu norėjome nufilmuoti laidoje „Tegyvuoja karalius“.
Užėmė gerklę... Bet, darbas yra darbas. Bus žvėriškai sunku. Būtinai paprašysiu salės tylos minutės. Aš žinau, kad ir pats ne už ilgo, ir mes visi ten būsime. Žmogus gyvenime negali nuspręsti dviejų dalykų: savo gimimo ir savo mirties datų“, – penktadienį kalbėjo Raimondas.
– Mes tik žiūrovai, gerbėjai, o jūs – artimas draugas. Kaip sužinojote apie bendražygio mirtį?
– Iš interneto. Vos tik pasirodė žinia, draugas priėjo ir parodė. Mirtis ir Vitalijus – du nesuderinami dalykai. Jis buvo vienas gabiausių mokinių. Pamenu, 1997 m. pabaigoje atėjo į mano kuriamą laidą „Tegyvuoja karalius“. Jis buvo talentingas iki begalybės. Be galo šiltas, labai imlus, greitai suprantantis, žinantis, ko nori. Vitalijus turėjo didžiulį humoro jausmą.
– Kaip judu susipažinote?
– 1992 metais Vitalijus dirbo studentų klube vadybininku. Pakvietė mane koncertuoti. Nuo tada tapome draugais. Na, o kai man pasiūlė surinkti komandą televizijos laidai, Vitalijus buvo vienas pirmųjų kandidatų.
Po metų prie mūsų prisijungė Vytautas Šapranauskas ir mes visi buvome neišskiriama komanda. Su Vytu visi kartu dirbome trejus metus, o paskui jis įkūrė savo naują laidą „Šapro šou“.
– Ar bendravote su vienas kito šeimomis?
– Ne, su šeimomis bendravome labai atsargiai, kadangi mano žmona nelabai mėgsta į šeimos ratą įsileisti svetimų žmonių. Tačiau mudu su Vitalijumi, galima sakyti, kiekvieną savaitę susiskambindavome. Netgi kai kūrėme serialą „Milijonieriai“ (apie 2012 m., red.). Jis nevaidino, bet atlėkdavo pas mus į filmavimus, kurie vykdavo sodyboje. Jis mane ten supažindino su Jonu Valančiūnu.
– Aktorė Asta Baukutė interviu su portalu lrytas.lt prisiminė paskutinį savo pokalbį su Vitalijumi. Pasakojo, kad jūs, paskambinęs jam, pasiteiravote apie sveikatą. Kodėl kilo toks noras?
– Labai dažnai šito paklausdavau, bet ne vien Vitalijaus. O Vitalijus, patys suprantate, laikydavosi dietų ir t.t.
– Jis nerimavo dėl svorio?
– Jeigu žmogus būtų dėl to ramus, nesilaikytų jokių dietų.
– Paskutiniu metu jis itin buvo susirūpinęs svoriu, sveikatingumu.
– Taip! Ir kai pagalvoji, kad išeina toks jaunas žmogus... Jis už mane 15 metų jaunesnis. Galėjo gyventi ir gyventi. Aš kartais nesuprantu gamtos. Kodėl taip anksti pasiima talentingus žmones?
– Gal scenos keliamas stresas turi įtakos? Jūs pats jau turbūt seniai jos nebejaučiate?
– Kai nejausiu, neisiu į sceną. Visada jaučiu. Kiekvienas jaučia: vienam rankos prakaituoja, kitam visą kūną prakaitas išmuša, kitas nori į tualetą. Na, o, kai nieko nejauti, geriau neiti į sceną. Ir Vitalijui lygiai taip pat būdavo.
