Spalio pradžioje jam buvo diagnozuotas vėžys. Atlikus biopsijos tyrimą paaiškėjo, kad Vidui Zenonui Antonovui – limfoma, geriau žinoma kaip kraujo vėžys.
Ši klastinga liga ir jos komplikacijos pakirto vyrą. Jis mirė eidamas 81-uosius.
Juodu su Rima šiemet rugpjūčio mėnesį atšventė 21-ąsias sutuoktuvių metines. Antonovų vestuvės atrodė originaliai, jiems tai buvo laimingiausia diena gyvenime, visiems kitiems – nuostabą keliantis reiškinys. Jaunavedžiai aukso žiedus sumainė kalėjimo izoliatoriuje liudijant būriui žiniasklaidos atstovų.
Tačiau, kaip 2015-aisiais lrytas.lt duotame interviu sakė Vidas, abejingų jiems tądien nebuvo:
„Kalėjimo viršininkas mums suteikė privilegiją – ilgalaikius pasimatymus. Daugiau niekas tokių teisių neturėjo. Pamenu, kai tuomet atlikau bausmę kalėjime, tuomečiame lageryje, Rima po mūsų eilinio pasimatymo atsiuntė man dovaną – nėštumo testą. Jausmas buvo neapsakomas. Tiek džiaugsmo, tiek gerų emocijų, juk dar vienas vaikelis. Tik tai man ir padėjo ištverti.“
Vidas tuomet teigė, kad savo vaikus auklėja dorai, vadovaujasi savo motinos auklėjimo principais:
„Aš žinau, kas yra tėvo instinktas. Paglostau, panešioju. Pats valgyti darau ir naktį keliuosi. Man tai yra malonumas. Mama manęs niekuomet nebardavo, niekada nepykdavo ir, gink Dieve, niekada nėra sudavusi. Aš stengiuosi būti geras tėvas ir mano vaikai yra tokie pat. Gerumu galima pasiekti daugiau nei kuo kitu. Aš labai noriu dar vaikučių, nesvarbu, ar tai būtų dukrytė, ar sūnelis. Dabar pasižiūriu į juos ir labai džiaugiuosi. Kiekvienas vaikas atneša tokią laimę ir tokį norą pamatyti dar kitus savo vaikus. Sielos gal prašosi pačios?“
Tiek daug ir liūdnų, ir smagių akimirkų iškentę sutuoktiniai visuomet stengėsi kabintis į gyvenimą ir į visas nelaimes žiūrėti pozityviai. Vidas 20 metų praleido įkalinimo įstaigoje, vėliau jį ištiko insultas, tačiau tai nesutrukdė jiems būti laimingiems ir kurti šeimą.
Antonovus nuolat alino ir skaudžios netektys. Nepaisant gyvybę Rimai galėjusių kainuoti gimdymų, moteris visuomet išliko stipri ir nepalūžo. Jei ne persileidimai ir sūnaus mirtis, jųdviejų su Vidu šeimos židinį būtų kurstę ne šeši, o vienuolika vaikų.
Prieš 13 metų Rima pagimdė pernešiotą berniuką. Rusgėjo mėnesį moteris lrytas.lt redakcijai pasakojo, jog dėl patirto deguonies trūkumo jo gyvybė užgeso vos gimus.
„Amžiną atilsį Karlas Jonas gimė pernešiotas ir dėl patirto deguonies bado – hipoksijos buvo su smegenų displazija, todėl ilgai negyveno“, – tuomet su liūdesiu kalbėjo moteris.
Rimai vis dar būna sunku kalbėti apie širdį veriančius įvykius. Nedaugžodžiaudama šešių vaikų mama prisipažino, kad vos mėnesio sūnaus netektis griuvo ant jos pečių.
„Iš pradžių ganėtinai stipriai laikiausi, matyt, buvau ištikta šoko. Tačiau po kelių dienų apėmė neapsakomi jausmai. Man buvo labai didelė depresija. Susidūriau su didžiulėmis problemomis. Pašlijo sveikata, buvo be galo sunku išgyventi. Vos su Vidu neišsiskyriau. Man pačiai buvo labai sunku, o dar turėjau guosti jį. Kažkuris vienas iš mūsų privalėjo būti stiprus, juk reikia ir kitais vaikais rūpintis. Viską teko man nešti ant savo pečių“, – kalbėjo ji.
Prieš ketverius metus šią tragediją prisiminė ir V.Antonovas. Vyras pasakojo, jog tai skaudus įvykis, kuris jį kaskart prisiminus verčia nubraukti ašarą. O žmonai skyrė jautrius žodžius už tai, ką ji iškentė ir kaip per visus nėštumus aukojosi.
„Ji pasiaukojo man. Ne kiekviena moteris taip sugebėtų. Įsivaizduokite, dešimt nėštumų. Pastoti buvo pavojinga jos gyvybei. Trys persileidimai, iš kurių vienas su dvynukais. Mūsų berniuko mirtis... Jai reikėjo iškentėti labai daug, galima sakyti, kad penkerius metus ji vaikščiojo nėščia. Tai auka man ir mūsų vaikams. Aš dėkingas Rimai, kad gyvenu, kad mane vaikai myli. Mūsų šeima – tokia vienintelė pasaulyje“, – tuomet lrytas.lt kalbėjo Vidas.
R.Antonovienei didžiausia atrama visuomet buvo ir bus vaikai. Kalbėdama apie savo atžalas Rima pripažino, kad susitvarkyti su būriu atžalų kartais būna nelengva. Moteris prisiminė, kaip viena gydytoja vertė ją nutraukti užsimezgusią gyvybę:
„Kai atėjau pas daktarę, ji taip man ir pasakė – kam tau tiek vaikų. Tu pati ir tavo vaikas negyvens, darykis valymą. Neklausyti gydytojos buvo sunku. Juk ji profesionalė, išmano savo darbą. Tačiau mano širdis prieštaravo jos žodžiams. Kai po trejų metų susitikome sporto klube, ji pamatė mane su dukryte, nuleido akis ir neištarė nė žodžio. O juk aš rimtai tikėjau jos žodžiais, buvo daug baimės ir streso. Šios gyvenimo klaidos nepadariau tik per stebuklą.“
Jau ūgtelėjusios šešios Antonovų atžalos statosi sau gyvenimo pamatus ir yra tikri šeimos šviesuliai. Rugsėjo pradžioje Rima pasakojo, jog vaikai turi begales pasiekimų įvairiausiose srityse.
„17-metė dukra Ana Marija mokosi 11 klasėje ir lanko dailės mokyklą, ten jai puikiai sekasi. Vyriausia dirba kariuomenėje, saugos tarnyboje. Ji šiuo metu laikosi vairavimo teises ir kitąmet žada stoti į Lietuvos policijos mokyklą. Sūnus Zenonas mokosi 9 klasėje ir yra Šaulių sąjungios III pakopos jaunasis šaulys.
Karolina Erika mokosi dailės mokykloje, yra kunigo padėjėja ir svarbiausia – pažangiausia klasės mokinė. Mūsų mažiausi – 3 klasėje besimokantis Aleksandras Michailas ir darželį lankanti Dominyka Europa“, – didžiavosi ir džiaugėsi savo atžalomis bei jų pasiekimais R.Antonovienė.
Moteris tikino, kad labai didžiuojasi savo atžalomis ir mano, jog jų pasirinkimą vis dažniau užsivilkti karišką uniformą lėmė giminaičių genai. Prie to prisidėjo ir anapilin iškeliavęs V.Antonovas.
