Prieš du mėnesius, likus vos kelioms valandoms iki suplanuoto koncerto Dainiui teko skubiai vykti į ligoninę.
„Savaitę šokinėjusi temperatūra jau nebekrito žemiau 39 laipsnių netgi vartojant paracetamolio turinčius vaistus, prasidėjo galvos skausmai su stipriais „žaibavimais“ galvoje, pastebėjau, kad prarandu koordinaciją, nebepastoviu ant kojų, stipriai mėto į šonus, pykina, pila prakaitas.
Supratau, kad koncertuoti jau nebepavyks net prie geriausių norų, todėl brolis nedelsiant nuvežė į ligoninę“, – pasakojo Dainius.
Vyras sakė, kad tik vėliau iš jį gelbėjusių gydytojų, šeimos narių išgirdo: ligoninėje jo būklė buvo tokia, kad nebeatpažino žmonių, maišė vardus, neprisiminė itin svarbių datų...
Erkinis encefalitas – tokią sukrečiančią diagozę netrukus po išsamių tyrimų išgirdo Dainius.
Vyras pasakojo, kad apie erkininį encefalitą iki tol žinojo tik tiek, kad tai liga, pasireiškianti sunkiu galvos smegenų uždegimu, yra pavojinga, net mirtina.
Paklaustas kaip susirgo, Dainius sakė, kad tai nutiko dar rugsėjo pradžioje, kai su drauge važiavo pro Prienus.
„Genamas prisiminimų apie keliones pas Alytuje gyvenančius senelius, ir šalia kelio stovinčius žmones su parduodamais grybais ir uogomis, pasiūliau sustoti, ir tiesiog pasivaikščioti nepažįstamu mišku.
Norėjosi pakvėpuoti grynu oru, pasidžiaugti paskutinėm šiltom rudens dienom. Nelandžiojom nei po krūmynus, nei po kemsynus, vaikštinėjome miško takeliais“, – pasakojo Dainius.
Šokėjas sako, kad vakare grįžęs namo dar atidžiai apsižiūrėjo, ar neparsinešė ko iš miško.
Kitos dienos rytą vyko į Vilnių, kur kompozitoriaus Arvydo Martinėno-Vudžio studijoje su grupės „Džentelmenai“ nariais Vytautu Mackoniu ir Giedriumi Venslova įrašinėjo naują dainą.
Studijoje Dainius sako netrukus pajutęs skausmą kojoje, o vos apsižiūrėjęs pamatė didžiulę, kraujo pritvinkusią erkę.
„Labai sunerimau, susinervinau. Apėmė nuojauta, kad nieko gero čia nebus. Tačiau raminau save. Juk tai buvo pirma erkė mano gyvenime.
Sakiau sau – neprisigalvok nesąmonių, ji tikrai nebus ligų platintoja“, – pasakojo Dainius.
Dainius nedelsdamas paskambino į greta „VU Records“ esančią kliniką, kurioje jį greitai priėmė, ištraukė erkę, ir sutvarkė žaizdą.
Tąkart medikai rekomendavo, po 3-4 savaičių pasidaryti kraujo tyrimą dėl galimų erkių platinamų ligų, ir palinkėjo sėkmės.
Dainius sako ilgai svarstęs iš kur atsirado erkė, kurios grįžus iš miško – nebuvo.
„Radau tik vieną logišką paaiškinimą, kad ir koks jis neįtikėtinas...
Manau, kad erkę parsinešiau iš miško, ji pernakvojo mano bate, ir kitą rytą, man bevairuojant į Vilnių, išropojo iš bato, ir įsisiurbė į blauzdą...“, – pasakojo Dainius.
Šokėjas sako, kad kaip ir įprasta vyrams, dramų jis nedaręs, ir per daug į buvusį įvykį nesigilinęs, nors jau praėjus vos kelioms dienoms nuo įkandimo ėmė jaustis prastai, tarsi būtų lengvai peršalęs.
„Koncentravausi į grupės „Džentelmenai“ veiklą, ir prastėjančios savijautos nesureikšminau.
Tačiau praėjus trims savaitėms po įkandimo pasidarė taip negera, kad sunku buvo net paeiti, ką jau kalbėti apie pasirodymus scenoje....“, – pasakojo D.Dimša.
Tuo tarpu Dainiaus scenos kolegos, Vytautas Mackonis ir Giedrius Venslova dieną, kai likus vos kelioms valandoms iki pasirodymo liko be vieno grupės nario, prisimena it košmarą.
„Tądien laukė net du koncertai – vienas Garliavoje, kitas Kėdainių arenoje. Sulaukiau Dainiaus artimųjų skambučių, kurie pranešė, kad jis skubiai vežamas į ligoninę, ir atvykti – negalės...
Ištiko šokas, juk grupėje esame tik tryse. Laimei, į pagalbą atskubėjo mūsų grupės bičiulis, puikų balsą turintis Eimandas Jakubauskas, geriau žinomas Ejmio slapyvardžiu, ir pakeitė Dainių.
Gelbėja mus ir iki šiol, kol Dainius sveiksta“, – pasakojo Vytautas Mackonis.
Šokėjas prisipažįsta, kad iškart po šio įvykio ne tik nusprendė pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pats, tačiau paskeipyti ir visą savo šeimą.
Tą patį artimiausiu metu ketina padaryti ir dar vienas grupės narys Giedrius.
„Kol tai nepaliečia tavęs asmeniškai, artimo šeimos nario ar draugo, visi galvojame, kad kam jau kam, bet man tai tikrai nenutiks.
Nė velnio. Sunku patikėti, tačiau tas bjaurus, mažas padaras gali padaryti žalą, kurią jausite visą gyvenimą.
Nemanau, kad verta rizikuoti savo sveikata, ir net gyvybe...“, – sakė Giedrius.
Ligoninėje Dainius praleido net dvi savaites. Po jų laukė dar tieki pat reabilitacijos sanatorijoje Druskininkuose, iš kurios Dainius išvyko vos prieš kelias dienas.
Vyras sako dar kartą įsitikinęs, koks yra laimingas, nes turi stiprią ir vieningą šeimą, bei nuostabius draugus, kasdien lankiusius ir budėjusius, bendravusius, nors tai daryti nebuvo lengva.
„Mano tariami žodžiai buvo nerišlūs, „R“ raidė apskritai buvo kažkur dingusi iš mano alfabeto.
Dar ir dabar streikuoja atmintis, kankina galvos skausmai, padarinius vis dar jaučiu, ir jausiu ilgai... noriu kuo greičiau atstatyti subadytą kūną, stuburą, ir koordinaciją, kuri vis dar sutrikusi...
Ko gero suplanuotą grupės „Džentelmenai“ turą taip pat teks atidėti. Tačiau stengiuosi galvoti pozityviai, kad viskas yra, ir bus gerai.
Laukia dideli darbai, labai noriu gyventi, ir dar ne kartą pajusti tą jausmą, kad gyvenime nuveikiau kažką svarbaus, galbūt kažką didingo“, – besigraudindamas pokalbį užbaigė Dainius.
