„Dažnai mes, kaip šokiruojantis ir iš komforto zonos išverčiantis komiksų herojus Džokeris, nešiojame kaukes. Todėl jo įkvėptas Arvydas save nutapė su Džokerio kauke. Patirdami išbandymus, tampame stipresniais, arba palūžtame.
Bet kas gali tapti trigeriu šiame išprotėjusiame pasaulyje? Ką daryti? Kaip išlikti šviesos pusėje? Kur atrasti stiprybę? Kaip realizuoti savo potencialą? – artėjant brolio parodai ir šou, kuriame magija ir iliuzija į mentalizmą susijungs psichologiniais eksperimentais bei rizika, retoriškai klausė „DiArchy“ magė Diana Dirmė. – Kiekvienas ieškome atsakymų į šiuos sudėtingus klausimus. Mes, menininkai, jėgas atrandame kūryboje.“
Daugiau nei 25 metus profesionaliu magu dirbantis A.Gaičiūnas savo triukais su seserimi Diana užbūrė tūkstančius žiūrovų beveik 40 pasaulio šalių bei pasiekė kelis magiškus pasaulio rekordus, tačiau šįkart Arvydo burtai Šiaulių arenoje prasidės nuo jo paties tapytų paveikslų su magijos prieskoniu.
„Pradėjau tapyti nuo vaikystės, nes sapnuose dažnai regėdavau magiškus vaizdinius“, – prisipažino žinomas magas.
Savo kūriniuose, kuriuos Šiaulių arenoje lankytojai galės įvertinti iki žiemos pradžios, A.Gaičiūnas bando užfiksuoti judėjimą, tarsi sustabdyti laiką, ir mieliau vaizduoja emocijas nei objektus.
„Intuityviai parenku dažus, tapybos metodiką ir žaviuosi užplūstančiomis idėjomis paties proceso metu“, – prisipažįsta Arvydas, kuris po mistinio sapno apie iš dangaus į spalvotą dažų ežerą krentančias kortas, savo tapyboje pradėjo naudoti ir šį magišką atributą.
Kortos turi užkoduotus simbolius. Neatsitiktinai malkoje – 52 kortos: tiek metuose savaičių, keturi kortų simboliai (širdys, būgnai, kryžiai, vynai) simbolizuoja metų laikus, kiekvieną metų laiką sudaro 13 savaičių – būtent tiek kortų turi kiekvienas iš keturių simbolių.
Viename iš paveikslų magas nutapė save pasislėpusį po Džokerio kauke, o šio prieštaringai vertinamo herojaus stilistika jausis ir po parodos atidarymo vyksiančiame magiškame šou su pavojingais triukais. Kodėl?
„Mes visi turime ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę. Kuri nugalės? Daug kas priklauso nuo asmenybės, jos brandos. Tiesa, žmogaus savijautą stipriai įtakoja ir aplinka. Stiprų įspūdį palikęs Džokeris, atskleisdamas savo gerąją pusę, berniukui pademonstruoja paprastą fokusą, kai iš stebuklingos lazdelės atsiranda gėlė.
Atsakas į tai – Džokeris dar kartą susidūrė su žiaurumu ir buvo pažemintas, – atsiduso A.Gaičiūnas. – Priversti žmones šypsotis, stebinti, linksminti – sudėtingas amatas. Artistai dažnai turi užsidėti klouno kaukę, po kuria paslepia visas savo problemas ir išgyvenimus. Tai – kas atrodo linksmai, ryškiai, kartais vargina, atima energiją, ir lieka neįvertina. Tačiau žiūrovas turi pamatyti tik šventę, šou“.
Tapybos procesas, kaip ir magija, A.Gaičiūną užburia tuo, kad jis jaučia ypatingą hipnotinę, sąmonės būseną ir atsiduoda pasąmonės kūrybai.
Menas – tai iliuzija, kuri padeda atitrūkti nuo realybės, bet tuo pačiu ir ją geriau suvokti.
„Mes visi žinome, kad menas nėra tiesa. Menas – tai melas, padedantis suvokti tiesą, ar bent jau tiesą, kuri mums duota suprasti, o menininkas privalo žinoti, kaip įtikinti kitus savo melo tikrumu, – spalio 30 dieną Šiaulių arenoje vyksiančiai parodai bei Helovyno šou besirengiantis A.Gaičiūnas kartojo garsaus ispanų tapytojo Pablo Picasso žodžius ir šyptelėjo. – O magas – nėra tas, kuris vandenį gali paversti vynu, arba iššaukti griaustinį.
Magas padeda transformuotis, mato žmogaus sielą, padeda svajoti, atrasti įkvėpimą, nepavydėti, atleisti sau ir kitiems. Jis padeda stebinti, sužydėti sielą ir patikėti stebuklais.“
