G.Zujų ilgamečiai bičiuliai džiugino ne tik apsilankymu, bet ir nusiteikimu paruošti bendrus pietus – kas skuto bulves, kas rūpinosi karka, kas šutino kopūstus, o kas kepė pyragus.
„Nuostabūs svečiai! – šypsojosi G. Zujus. – Jiems viskas tiko!“
Kompozitorius, turintis namus ir Vilniuje, ir Kaune, neabejojo, jog gimtadienio puota labiau pavyks ne išpuoselėtame restorane, o jo prosenelio Šančiuose statytame name, kur gyveno net kelios Zujų kartos. Būtent į jį sukaktuvininkas ir pakvietė panorusius pabūti kartu.
G.Zujaus tėviškė tarp kauniečių jau yra virtusi legenda – greta namo puoselėjamame sodelyje yra rengiami festivaliai, koncertai, kaimynų susiėjimai. Savo prieglobsčio nuo įtempto darbo sostinėje duris visuomenei plačiai atvėręs kompozitorius įsitikinęs, jog ta atmosfera, kuri vyrauja vykstant kutūros iniciatyvai, būtina dalintis su aplinkiniais.
„Kieme įrengiau sceną, iš namų išnešu kėdutes, atvykstantieji atsiveža pledukus ir koncertuojame“, – pasakojo G. Zujus.
Sukaktuvininko idėja kviesti šančiškius į nemokamus susibūrimus žavi žymiausią lietuvių liaudies dainų atlikėją Veroniką Povilionienę.
„Tai, ką jis daro čia, „užmuša“. Juk ne visi vertiname tai, ką esame gavę iš praeities. O Gediminas kitoks“, – šeimininkaudama jubiliejų švenčiančio kompozitoriaus tėviškėje kalbėjo pašnekovė.
Daugybę metų Gediminą pažįstanti ir dešimtis vertingų projektų kartu įgyvendinusi V. Povilionienė patikino, jog metai jos bičiulio nepakeitė – jis tik ėmė labiau savimi pasitikėti.
„Ne vieną rytą esame pasitikę kartu įrašų studijoje. Jei reikia padaryti darbą, Gediminas nesiilsi. Tiesa, kažkada visi labiau vakarodavome, o dabar gal labiau padienojame“, – pajuokavo atlikėja.
Gražių žodžių G. Zujui negailėjo ir Jūratė Miliauskaitė, užsiminusi, jog jis gali būti vadinamas grupės „Sekmadienis“ krikštatėviu.
„Mažeikių kultūros namuose per repeticijas ar pasirodymus buvome pasidarę dainų garso įrašus, bet pirmieji oficialūs gimė būtent Gedimino studijoje. Susiruošėme, atvykome į Kauną, o profesionalai tai, ką kūrėme, padėjo įvilkti į protingą rūbą“, – sakė atlikėja.
Pasak J. Miliauskaitės, po daugybės metų nebesvarbu, kas iš „tų laikų“ kokiu keliu pasuko, tačiau susitikus visuomet iškyla karjeros pradžioje vyravusios teigiamos emocijos ir išgyvenimai.
„Gediminas – labai linksmas. O ta televizinė griežto žmogaus kaukė iš tiesų slepia profesionalą, kurio nuomonė turėtų visiems suteikti blaivaus proto“, – sakė J. Miliauskaitė.
Aplodismentų G. Zujaus kūrybai negailėjo ir Edmundas Kučinskas, patikindamas, jog prisiminęs prieš kelias dešimtis metų šio kompozitoriaus sukurtas dainas, supranti, kad, norint šiais laikais joms suteikti naują gyvenimą, nieko taisyti nereikia.
E. Kučinskas šypsodamasis pasakojo buvęs vienas pirmųjų, įvedęs madą nakvoti įrašų studijoje ant čiužinio, nes iki paryčių praleidus bedainuojant jėgų grįžti namo dažniausiai nebebūdavo.
„Gediminas – eruditas, intelektualas, su kuriuo visada malonu bendrauti“, – sakė pašnekovas.
Nakvoti G. Zujaus „kontoroje“ ne kartą teko ir Egidijui Sipavičiui. Kartą grupės „Coda“ lyderis po penkioliktojo dainos „Tai netiesa“ dublio nusprendė padaryti kelių valandų pertrauką ir numigti.
„Kai prabudau, Gediminas pakvietė mane perklausyti, ką jis patobulino tuo metu, kai ilsėjausi. Išgirdęs rezultatą neabejojau – tą naktį gimė hitas. Ir... aš buvau teisus!“ – pasakojo E. Sipavičius.
Jis patikino – Gediminas yra tas žmogus, kuris, išgirdęs informaciją, turi ją „nuleisti gilyn“, iš visų pusių „apvartyti“, gerokai apsvarstyti ir tik tada ištarti – „galbūt“.
„Jis – tikros Svarstyklės. Su sprendimų priėmimu užtruks, bet ką po to darys, greičiausiai bus labiausiai teisinga išeitis“, – paaiškino E. Sipavičius.
Per daugybę bendrystės metų jis su Gediminu patyrė daug įvairiausių įvykių. Tačiau tą akimirką, kai buvo paprašytas prisiminti kuriozinę situaciją, atlikėjui iškilo istorija, nutikusi Jūrmaloje. Kol „Coda“ ruošėsi svarbiam į Baltijos šalis, o gal net platesnes žemes kelius galinčiam atverti koncertui, Gediminas su vienu iš techninių darbuotojų nusprendė paplaukioti jūra. Radę valtelę vyriškiai drąsiai ja išsiyrė. Nors netrukus pastebėjo, kad ji kiaura, apsisukti nė vienas nepasiūlė – galvojo, jog vanduo pro tarpą į vidų taip greitai neprasiskverbs.
Deja... Viskas galėjo baigtis tragiškai, bet abiem poilsiautojams pasisekė – skęstančiųjų šauksmus gelbėtojai išgirdo – sušalusiems ir šoko ištiktiems vyriškiams teko keliauti ne į koncertą, o į ligoninę.
„Kai grupė susiruošė vykti namo, Gedimino gydytojai dar nenorėjo išleisti. Tad jį, apsirengusį valdiškais marškiniais, teko pavogti iš gydymo įstaigos“, – sakė E. Sipavičius.
