Ilgą žinutę ji publikavo feisbuke.
„Jei aš atvirai pasakyčiau, ką galvodavau būdama maža, kiek save atsimenu, – iki stalo viršaus, tai gal... Labai norėčiau paprieštarauti teorijai, kad, kaip tėvai, taip ir vaikai. Buvome trys dukros sudėtingoje šeimoje. Nei viena neturėjome tėčio meilės. Vyriausioji ištekėjo už bendraamžio, vyresnioji – už jaunesnio, o man patinka vyresni. Ir taip buvo visada. Nėra jokios jokios žmogaus teorijos, pateisinančios norą būti su jaunesniu, ar vyresniu. Ji neegzistuoja. Ji – niekinė. Aš ją neigiu. IR... Jos tiesiog nėra.
Realybė yra tokia, kad gimstame, kokie esame, bet atsiranda, kas bando mus suklasifikuoti į tokius, ar kitokius... Aš manau, kad viskas, ką gauna vaikas yra tai, ką jis girdi ir jo gyvenimas priklauso nuo to, kokie ŽODŽIAI jį supa augant. Ne genai, o žodžiai. Ką vaikas girdi augdamas iš savo šeimos. Jei tėvai nuolat kartoja, kaip sunku... Kodėl... Kodėl nesimokai... Kodėl blogai tau visada.. Kam tau to reikia – juk nereikia... Verki ištisai... Nevertas.... Bulviakasis... Kokios pamokos... Kam tau reikalinga tie džinsai, jei yra pigesnių?.. Nelabai madingų, bet tau užteks.. Ne nuoga juk...
Sutvarkyk jovalą kambary ir nesimaišyk su klausimais... Neklausinėk, nes aš viską žinau. Atsakysiu, kad daugiau neklaustum... Neturiu laiko.. Kam tau to reikia... Neturim pinigų. Nėra. Bloga valdžia... Neduoda nieko. Turim daug bėdų. Nelaimių.
Negerai – aš tau sakau ir kartoju tai nuolat. Man nesvarbu, kad tu tuo įtiki ir tai girdėdamas užaugęs tuo tikėsi visą gyvenimą ir nuolat tai kartodamas sau taip ir gyvensi, vaike mano... Jei gimsi „geroje“ šeimoje, matysi švarias grindis, namuose – ramybę, tau gal kas vakarą sakys, kad, #myliu“,o gal kas du... Tu visada girdėsi, koks nuostabus esi ir mokykis, nes daug pasieksi...
Susitvarkyki švariai kambarį ir eik čionai pasikalbeti, išmok vairuoti. Kas nesigauna? Klausk, kas nesigauna... Kartojam... Pasimokom... Gražu, gerai čia viskas, super! Gal paatostogaukim... ČIA VISKAS LIUKS... Esi tu geras. Viskas sekasi... Esi šaunuolis ir protingas. Nuostabus.
Tu nori dviračio, mašinos? Nupirksim. Juk pinigėlių visada yra ir bus! Tu visada turi jų ir turėsi. Ir – LABA DIENA. Būdama aš niekas, nebaigusi psichologijos ir nieko nepasiekusi... Drįstu paprieštarauti dideliam žmogystai Froidui...
Ir genų teorijai (nes, realiai, psichologine prasme, ją tik taip ir galima vadinti). Tai – taip paprasta.. ... Ne genai... O ŽODŽIAI... Žodžiai, kuriuos mes girdime maži... Augdami. Užaugę tai kartosime savuos gyvenimuos... Žodžius, kurie įaugo mums beaugant. Tai, ką girdėjom augdami. Nuteiskite mane, jei šito negirdėjote: „Ir žodis tapo kūnu“.
