„Dar nežinau, ką man reiškia vestuvės. Neturiu lūkesčių, kad kas nors po jų keičiasi. Tiesiog laukiu, žiūrėsiu, kaip viskas atrodys. Patikrinsime patys. Tai natūralus žingsnis, kurį mes norime žengti“, – „Lietuvos rytui“ tarstelėjo Aistė.
Juodu susipažino prieš ketverius metus per vieną internetinę platformą. O galiausiai visa draugystė išsirutuliojo į meilę.
Moteris šypsosi: Manto akys tokios geros, kad iškart jas pastebėjusi Aistė suprato, jog šis žmogus dovanos jai ramybę.
„Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, o labai dėsningas laipsniškas draugystės, prisirišimo ir jausmų augimas. Kai buvo kritinių momentų, tuomet Mantas buvo tvirtas, užtikrintas ir sakė, kad mums viskas bus gerai. Tuomet man reikėjo tik juo patikėti. Jo emocijos nėra staigios ir svyruojančios kaip mano. Galiu be svarios priežasties būti labai liūdna, o vėliau tos emocijos gali staigiai šokti į viršų – ir pradedu džiūgauti be didelio pagrindo. O jis – patikimesnis, pastovesnis ir tvirtesnis“, – apie mylimąjį kalbėjo Aistė.
Aistė kartu su Mantu link altoriaus žengė pasipuošusi balta suknele, kurią sukūrė viena dizainerė.
„Ji ganėtinai kukli ir paprasta. Aš iš pradžių galvojau ir savo vyrui sakiau, kad vėliau ja galėsiu pasipuošti kitomis progomis, bet dabar taip nebegalvoju. Man atrodo, kad nelabai ji tiks kitomis progomis. Nebent galėsiu kur nors suvaidinti nuotaką“, – juokėsi Aistė.
Po ceremonijos ji pasiliko savo pavardę. Ar vyras pritarė tokiam netradiciniam sprendimui?
„Anksčiau labai daug apie tai negalvojau ir neturėjau tvirtos nuomonės. Mano vyras man pasiūlė: „O gal tu nori savo pasilikti? Tu trisdešimt metų gyveni su savo pavarde ir kas aš toks esu, kad dabar imčiau ir versčiau tave keisti savo tapatybę? Juk tavo labai graži, žaisminga pavardė. Jeigu tik nori, tai ir būk Plaipaite.“ Aš išklausiau ir pamaniau: koks nuostabus yra šis žmogus, koks stiprus, brandus ir tvirtas. Labai vertinu tokią jo poziciją“, – sakė ji.
Susituokusi vienoje jaukiausių sostinės bažnyčių pora daugiau nei 60 artimųjų ir draugų pakvietė į šventę, kurią planavosi patys, padedami artimųjų. Viename sostinės barų užvirė tikras vakarėlis. Čia svarbiausia buvo ne dekoracijos ar kitos smulkmenos, o... gyvų grupių koncertai! Kaipgi kitaip – juk Aistės vyras savo gyvenimą sieja su muzika.
„Mes nemažai domimės muzika. Mano vyras su ja dirba – yra garso režisierius, taip pat universitete dėsto garso režisūrą, dirba su atlikėjais įrašų studijoje. Aš pati nuo vaikystės kažką muzikuoju. Daug muzikos klausome, mėgstame eiti į koncertus – jei turime laisvą vakarą, ieškome, kas Vilniuje groja, domimės, kas atvyksta į Lietuvą iš užsienio. Taip pat palaikome vietinius atlikėjus. Nesame apsiriboję kokiu nors konkrečiu stiliumi. Mums patinka kokybiška, šviesi muzika“, – sakė A.Plaipaitė.
Ji pasakojo, kad rinkti grupes ir sudaryti programą vestuvėms buvo labai smagus procesas. Jos vyrui labai patinka sudarinėti grojaraščius.
„Tarkim, jis sukūrė foninės muzikos grojaraštį. Ir mes labai atsakingai atrinkinėjome, kas turi į jį patekti. Mantas yra tokio tikslumo ir kruopštumo grojaraščių sudarinėtojas, kad man sakė: „Na, va, žinai, jei atsisakysime šios dainos, tai šio atlikėjo dainų liks tik dvi, o aš norėčiau, kad visų atlikėjų būtų bent po tris.“ Jis turi savo taisykles, pagal kurias kuria grojaraščius. O aš viską perklausiau ir man viskas tiko“, – šypsojosi nuotaka.
Po vestuvių sutuoktiniai leisis į poros dienų kelionę į Nidą.
„To, kas apibrėžiama terminu „medaus mėnuo“, dabar kol kas nebus... Mes kiekvieną vasarą praleidžiame nemažai laiko Nidoje. Bet šią vasarą to padaryti nelabai pavyko, nes aš išvykau į „Nacionalinę ekspediciją“. Tad jaučiame Nidos trūkumą“, – sakė ji.
Visą Aistės Plaipaitės ir Manto Tamulionio pažinties, sužadėtuvių ir vestuvių istoriją skaitykite antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
