Nors žmonės gatvėje vis dar vadina Minedu, skandalingas gyvenimas – jau praeityje. Baigęs muzikinę karjerą, Mindaugas apsivilko kostiumą ir pasinėrė į žurnalistiką.
Negana to, šią vasarą jis dar sėdo į kasininko kėdę parduotuvėje.
„Savo darbo aš nesigėdiju, atvirkščiai, man gera būti naudingam lietuviškame versle. Dirbti nėra blogai. Blogai yra verkti, kaip visko trūksta“, – įsitikinęs Mindaugas.
Įsidarbinęs Nidos „Maximoje“ kasininku buvęs dainininkas, galima sakyti, dar kartą stojo ant pjedestalo.
Slapčia fotografuoja
Nors išmokęs mylėti save ir gyvenimą Mindaugas pagaliau jaučiasi visavertis, kasdienybė jį kartais skaudžiai nustebina. Dirbdamas parduotuvėje buvęs atlikėjas pastebi, kad yra vogčiomis fotografuojamas, o kai kurie pirkėjai nevengia ir įgelti.
„Visada stengiuosi pasikalbėti su tais, kurie maloniai užkalbina, o į besielgiančius nemandagiai išmokau nereaguoti.
Aišku, nelengva. Sugeri viską ir parsineši namo.
Nors, regis, storą odą užsiauginti pavyko, į tam tikrus komentarus kartkartėmis sureaguoju. Bet dėl praeities negaliu pykti, žinomumas man leido priartėti prie to, kuo užsiimu dabar – žurnalistikos“, – kalbėjo vyras.
Parduotuvėje Mindaugas kartais dar kviečiamas buvusiu savo slapyvardžiu – Minedu. Ar malonu būti taip prisimintam, ar buvęs sceninis vardas jam tapo keiksmažodžiu?
„Esu Mindaugas – taip norėčiau būti vadinamas. Atsiranda žmonių, kuriems viskas, kas su manimi susiję, kelia šleikštulį.
Tai – ne Minedo ir ne Mindaugo bėda. Tai to žmogaus bėda. Kaip gali mylėti save, kai viduje tiek neapykantos kitam?
Nesmagu, bet plaukų nuo galvos nesiraunu. Gyvenu kaip sugebu. Ačiū Dievui, esu čia, o ne Anglijoje, ankštame kambarėlyje su dar dešimt emigrantų. Ir spragindamas straipsnius klaviatūra ne pyktį lieju, o dalijuosi teigiamomis mintimis“, – tikino buvęs atlikėjas.
Svajojo apie Nidą
Apsigyventi Nidoje buvo jo svajonė. Laimė, darbo grafikas naujienų portale leidžia Mindaugui užsiimti kitais darbais.
„Kas gali būti gražiau už kraštą, kur dangus suartėja su žeme, kur gražiausi saulėtekiai ir saulėlydžiai? Atplaukęs į Smiltynę ir įsėdęs ir autobusą pakilau į debesis. Supratau, kad keičiu gyvenimą 180 laipsnių kampu“, – sakė Mindaugas.
Prekybos centre buvęs atlikėjas dirba kas keturias dienas. O laisvadieniai skirti pajūriui, apmąstymams ir naujiems straipsniams. Žurnalistu klaipėdietis dirba jau trejus metus.
Kurį laiką Mindaugas daugiausia dėmesio skyrė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto darbui. Siūlė tam tikras pataisas.
„Į Seimą nesitaikiau, tačiau po politinių apraiškų mano gyvenime panirau į žurnalistiką. Vieno portalo redaktorius parašė žinutę, pasiūlė prisijungti.
Per trejus metus internete buvo publikuota daugiau nei 360 mano straipsnių įvairiomis temomis. Į šią veiklą esu paniręs visa siela. Kalbinti žmones man – didžiausias malonumas“, – tikino M.Jonušas.
Nereaguoja į apkalbas
Dabar pats žiniasklaidoje dirbantis vyras neslėpė: dėl ankstesniame gyvenimo periode susikurtos reputacijos iki šiol jam tenka susidurti su kliūtimis siekiant karjeros.
Mindaugui kartesnių žmonių įžvalgų nepavyksta išvengti.
„Ne viskas einasi taip, kaip noriu, bet išmokau nereaguoti, kai pilamas net tirščiausias purvas, – prisipažino žurnalistas ir kasininkas. – Mano patarimas sau ir visiems – žydėkite net ir tuomet, kai esate vieni dykumoje, alinančiame karštyje, – anksčiau ar vėliau atgaivins lietus.
Man atrodo, kad svarbiausia nuoširdžiai save mylėti: priimti save tokį, koks esi, suprasti, ką sugebi. Nemanau, kad meilė sau – egoizmas. Tik pažinęs save gali išmokti dalytis.“
Nurimti jam padėjo meditacija, tyla, tikėjimas, kad viskas praeina, ir žinojimas, kad prie to purvo jis nėra prisidėjęs.
„Šunys loja – karavanas eina. Aišku, randų lieka, bet nėra stebuklingos piliulės, kurią išgėręs iš karto pasijustum laimingas.
Vieni gelbėjasi dalyvaudami vakarėliuose, kur gauna pakankamai dėmesio. Man atrodo, kad tai, kas veda link žalingų priklausomybių, tik brandina problemas. Nevartoju tabako, su alkoholiu irgi bendrauju saikingai. Prisikviesti mane pavakaroti – misija neįmanoma“, – tikino buvęs atlikėjas.
Laukia meilės
Apsigyvenęs kurorte klaipėdietis rado draugę – kolegę, padedančią išgyventi pilkas dienas. Apskritai Mindaugas stengiasi apsupti save vien geraširdžiais žmonėmis, kurie skatintų eiti į priekį.
O apie romantiškus jausmus Mindaugas kalbėjo labai abstrakčiai: „Kai būni kartu, nieko nuostabaus, kad mąstai ir apie labai tolimą ateitį, šeimą. Kam viską tęsti, jei pastebi, kad eini skirtingomis kryptimis?
Geriau būti vienam ir duoti galimybę atsirasti tikrajam gyvenimo žmogui. Svajoju apie amžiną meilę ir iki senatvės truksiančius santykius. Taip, turėjau antrą pusę, bet viskas nutrūko. Dabar esu laukime. Lengvabūdiški santykiai manęs nedomina – jie liūdina.“
Paklaustas, ar nejaučia vienatvės, Mindaugas sakė – tai viena didžiausių jo baimių.
„Labiausiai mane baugina vienišumas būnant būryje. Gali tai jausti būdamas bet kur, jeigu neišdalini savęs. Aš stengiuosi eiti į žmones. Tai liudija ir mano sprendimas atsisėsti į prekybos centro kasą“, – kalbėjo Nidoje įsikūręs klaipėdietis.
Kalbėdamas apie vienišumą jis prisiminė savanorystę Kretingos šv.Klaros seserų vienuolyne, kur teko rūpintis benamiais.
„Jie – irgi žmonės, nors dažnai juos apspjaudome. Net krizė neišmokė mūsų dalytis.
Gyvendami daugiabutyje mes neretai nežinome, kad kaimynas visai neturi ko valgyti.
Kad žmonės atsiduria gatvėse, yra mūsų nerūpestingumo, galvojimo tik apie savo gerovę pasekmė“, – įsitikinęs Mindaugas, kurio didžiausia siekiamybė dabar – savanorystė Sirijoje.
