Moteris sunkiai rinkdama žodžius patvirtino 47-erių vyro mirtį, tačiau daugiau komentuoti nepanoro.
Liūdna ne tik aktoriaus artimiesiems, bet ir bendražygiams. Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su keletu Almanto Vaišnio kolegų, visi vienbalsiai džiaugėsi turėję galimybę pažinti nuoširdų ir profesionalų aktorių.
Daugelio serialų režisierius ir aktorius Saulius Balandis prisiminė Almantą kaip taikų žmogų, gebantį prisitaikyti prie situacijos ir profesionaliai atlikti paskirtą vaidmenį.
„Almantą pažįstu jau daug metų. Mūsų pirmasis susitikimas įvyko seriale „Prokurorai“, o vėliau, kai ėmiau režisuoti serialus, nepamiršau ir Almanto, kuriam neretai rasdavau vaidmenį. Viename ar kitame vaidmenyje norėjau jį matyti todėl, kad jo nepamirštų ir kad jis išnaudotų savo talentą, kurį turėjo. Tai buvo geras ir nuoširdus aktorius, kuriam parinkdavau tokius vaidmenis, kuriuose jis galėtų visiškai atsiskleisti“, – prisiminė aktorius.
S.Balandis pasakojo, jog su aktoriumi draugiškai sutardavo tiek filmavimo aikštelėje, tiek už jos ribų.
A.Vaišnį geru žodžiu prisimena ir Šiaulių dramos teatro vadovas ir aktorius Aurimas Žvinys.
„Labai liūdna ir labai gaila, kad netekome gero ir talentingo aktoriaus. Mes su Almantu susipažinome ir dirbome nuo pat pirmojo „Naisių vasaros“ sezono. Susipažinome seriale, tačiau jį, kaip aktorių, žinojau jau nuo studijų laikų. Kai pradėjome dirbti kartu, kiekvieną sezoną turėdavome pakankamai bendrų scenų, kadangi mūsų personažai buvo tokie du antipodai, dvi prieštaraujančios pozicijos, todėl labai dažnai tekdavo kartu dirbti aikštelėje.
Pagal siužetą kartu ir džiaugdavomės, ir konfliktuodavome – visko buvo. Tačiau kaip žmogus Almantas buvo labai kruopštus ir stropus. Visuomet būdavo pasirengęs darbui ir niekada nesiveldavo į jokias intrigas. Už tokį požiūrį jis visuomet buvo vertinamas tiek kolegų, tiek režisierių“, – prisiminimais dalijosi aktorius.
Paklaustas, kada paskutinį kartą teko bendrauti su Almantu, Aurimas prisiminė jųdviejų paskutinį pokalbį prieš keletą mėnesių, per kurį aptarė spektaklio vaikams idėją.
„Liūdnas sutapimas, jog vasaros pradžioje su Almantu keletą kartų kalbėjomės telefonu, aptarėme jo idėjas dėl spektaklio. Jis turėjo minčių Šiaulių dramos teatre pastatyti vaikišką spektaklį apie amžinąsias vertybes, vaikams papasakoti apie gyvenimišką ciklą – gimimą ir mirtį.
Tą padaryti jis norėjo per gamtą, metų laikus. Liūdna žinia ta, kad ši mintis taip ir liks mintimis ir pokalbiais. Galbūt kas nors imsis ir įgyvendins Almanto pradėtą darbą“, – kalbėjo aktorius.
Turbūt seniausiai Anapilin išėjusį aktorių pažinojo televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Vyras pasakojo, jog vakar pasirodžiusi žinia apie Almanto mirtį jam buvo labai netikėta. Juodu kolegos buvo nuo 1998-ųjų. Pirmieji serialai, kuriuose juodu dirbo, – „Gedimino 11“ bei „Sniego skonis“.
„Jis buvo išskirtinis, nes buvo charakteringas aktorius ir galėjo atlikti įdomius vaidmenis. Man labai patiko jo humoro jausmas. Jis mokėjo humoro jausmą aiškiai perteikti ekrane. Tai mane labai žavėjo.
Kadangi Almantas mokėjo kovų menus, mes kartu su keletu režisierių ir operatorių bandėme filmuoti ir vaidinti scenas, kurios prieš du dešimtmečius buvo tikra sensacija. Almantas buvo kone vienintelis, kuris tai sugebėjo ir mokėjo. Tuomet pasitarnavo ne tik jo, kaip aktoriaus, savybės, bet ir kovos menų išmanymas, sportinis pasirengimas“, – prisiminė Rolandas.
Pasak televizijos laidų prodiuserio, Almantas buvo geras žmogus, buvo, kaip ir daugelis, – su viduje esančiomis mažomis bėdomis. Lojalus, sukalbamas ir šiltas žmogus jis ir išliko R.Skaisgirio bei kitų buvusių kolegų akyse.
Primename, jog su aktoriumi bus galima atsisveikinti trečiadienį ir ketvirtadienį Prienuose, J. Zdebskio gatvėje įsikūrusiuose laidojimo rūmuose.
