Pirmadienį visi norintieji su E.Čekuoliene atsisveikino nuo 10 iki 14 valandos laidojimo namuose Olandų gatvėje, o laidojama Rokantiškių kapinėse, Čekuolių šeimos kape.
E.Čekuolienė buvo kremuota.
Šeimos narių prašymu, buvo prašoma nefotografuoti šarvojimo salės ar laidojimo procesijos.
Moterį pasiglemžė vėžys, su kuriuo ji kovojo ilgą laiką. Ant operacinio stalo ji gulėsi dar praėjusių metų liepos 16-ąją. Tuomet, jai buvo pašalinti vėžio židiniai gimdoje. Išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ dar kovo mėnesį E. Čekuolienė sakė, kad ligoninėje nenorėjo sulaukti lankytojų. Moteris nenorėjo ištižti, sukelti kitiems gailestį, ji troško greičiau pati vėl atsistoti ant kojų.
„Algis iš pradžių juokėsi, kai aš visiems sakiau, kuo sergu. Aš atkirtau, kad čia nėra nieko gėdinga. Tai – ne sifilis ar dar kas nors. Juk vos ne kas antras žmogus suserga, pasaulyje dabar siaučia vėžio epidemija“, – tada patikino E.Čekuolienė. Vis tik, ryžtingos moters sveikata šlubavo kur kas seniau. Ji pripažino, kad blogiau jaučiasi jau ilgai, tačiau ligos simptomus painiojo su nuovargiu.
„Aš seniai blogai jaučiausi. Kadangi buvo Algimanto ligos, maniau, kad pavargau“, – apie netikėtos ligos simptomus – didžiulį nuovargį ir silpnumą – užsiminė E.Čekuolienė.
Prieš dvejus metus sunkią traumą – šlaunikaulio lūžį – patyrė ir pats žurnalistas. A. Čekuolis buvo užsiminęs, kad mirties nebijo, bet gyvenimą sunkiai įsivaizduotų, jeigu netektų žmonos.
