Žinomi žmonės, kurie grįžo iš užsienio kurti ir dirbti tėvynei, sutaria, kad atimta galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitą, priverčia jaustis lietuvius atstumtais ir užkerta kelią norintiems grįžti į šalį.
Dvigubą pilietybę turintis Kolumbijoje gimęs, tačiau daugelį metų gyvenantis Lietuvoje visuomenės veikėjas, muzikos kūrėjas Jurgis Didžiulis jau seniai pasisako „už“ dvigubą pilietybę.
Jo nuomone, Lietuva, būdama maža šalimi, turi tapti atviresne ir branginti savo žmones, kurie net ir gyvendami užsienyje daro Lietuvą stipresne, o ateityje galbūt norėtų grįžti į gimtinę.
„Tikiu, kad Lietuva yra didesnė nei apriboja valstybinės sienos, kad mūsų yra daugiau nei 3 milijonai.
Tai, kad kai kurie lietuvaičiai negyvena čia, nereiškia, kad jie nėra su mumis.
Svarbu aiškiai parodyti, kad jie savi ir visada laukiami. Jeigu mes Lietuvoje priimtume tokią tiesą, kad yra žmonių, kurie myli savo kraštą, bet nelabai nori ar nelabai gali jame gyventi, kad yra žmonių, kurie išvažiuoja, pabūna kažkur svetimame krašte ir grįžta vėl į savo šalį – tai būtų gražiausia Lietuvos ateities vizija.
Mes juk nekalbame apie trijų milijonų nykstantį kraštą, o kalbame apie keturių, o gal net penkių milijonų pasaulinę bendruomenę, kurioje yra daug iškilių ir nemažai gyvenime pasiekusių žmonių“, – sakė J.Didžiulis.
Jam pritaria Andrius Mamontovas, kuris diskusijoje „Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – kodėl svarbu dalyvauti ir išreikšti savo valią?“ paaiškino, kuo užsienyje gyvenantys piliečiai yra svarbūs mums visiems kaip šaliai.
„Piliečių buvimas visame pasaulyje Lietuvą labai sustiprintų.
Jei mes nuspręstume neleisti pasilikti pilietybės, mes turėtume beveik milijoną kažkuria prasme atstumtais besijaučiančių žmonių.
Jeigu mes priimtume įstatymo pakeitimą, mes turėtume beveik milijoną žmonių, kurie yra lojalūs Lietuvai, kurie jausis reikalingi Lietuvai.
Kas yra mūsų šaliai naudingiau? Mūsų buvimas pasaulyje priklauso nuo to, kiek piliečių turime. Dažnai turime neigiamą nuomonę apie žmones, gyvenančius užsienyje.
Tačiau kai susitinki su jais akis į akį, pamatai, kad jie ten kuria, stato, puoselėja tradicijas, puoselėja lietuvių kalbą, užsieniečiams pasakoja kuo įmanoma geriau apie Lietuvą.
Tie žmonės yra patys geriausi ambasadoriai“, – yra įsitikinęs A.Mamontovas.
JAV įgijusios bakalauro ir magistro laipsnius bei 12 metų ten dirbusios buvusios Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės manymu, dviguba pilietybė yra svarbi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu.
„Leisdami turėti dvigubą pilietybę lietuviams ir jų palikuonims, gyvenantiems užsienyje, mes paliktume jiems galimybę bet kada grįžti namo – nesvarbu ar tai būtų po dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų.
Užsienyje gyvena daug talentingų ir išsilavinusių lietuvių, kurie net ir dar negrįžę į Lietuvą, garsina jos vardą ir prisideda prie mūsų šalies ekonomikos, kultūros stiprinimo.
Taip pat svetur dirbantys žmonės dažnai remia Lietuvoje gyvenančią šeimą ar gimines – šie pinigai sudaro nemažą dalį mūsų šalies apyvartos, skatina ekonominį augimą.
Mūsų Valstybė turėtų stengtis užtikrinti mūsų tautiečių teisę bet kada sugrįžti į Lietuvą ir kad grįžimas kurti gerovę namuose būtų kuo lengviau prieinamas, o ne atvirkščiai.
Tai yra ne tik naudinga, bet gyvybiškai svarbu visai mūsų tautai“, – teigė M.Dargužaitė.
Mastrichto universiteto pilietybės centro mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad 2018 metais iki 75% valstybių išaugęs dvigubos pilietybės atžvilgiu tolerantiškų šalių skaičius yra siejamas su užsienyje gyvenančių žmonių pinigų siuntimu į gimtinę.
Tai, kad Europos Sąjungoje net 22 iš 28-ių valstybių jau pripažįsta dvigubą pilietybę, taip pat parodo, jog ji atneša naudą.
Dauguma referendumo šalininkų akcentuoja tai, kad įstatymo pakeitimas leistų žmonėms išlaikyti, o ne suteiktų, gimimu jau įgautą Lietuvos pilietybę.
Lietuvos ir Argentinos pilietybes turinti menininkė, grafikė Elvyra Griaučiūnaitė stebisi, kaip galima galvoti, kad kažkas gali atimti gimimu įgautą teisę.
„Aš gimiau Argentinoje, bet mano tėvai buvo lietuviai. Kai būdama 15 metų grįžau į Lietuvą, žinojau, kad turiu savo gimtinę Argentiną, kurią labai mylėjau, kuri man buvo Dievo duota, bet tėvynė Lietuva buvo kraujo ryšys, įgytas per tėvus ir protėvius“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad abi savo tėvynes labai myli ir visą gyvenimą stengėsi tarp jų stiprinti ryšius.
Pagal dabartinius įstatymus, įteisinus dvigubos pilietybės išsaugojimą, ją turintys žmonės turėtų tas pačias pareigas bei teises kaip ir kiti jos piliečiai.
Kartu su prezidento rinkimais vyksiančiu referendumu bus sprendžiama dėl Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimo.
Jame bus balsuojama – ar sutinkama, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
