Dalis praėjusią savaitę prasidėjusio čempionato rungtynių vyksta Kaliningrade. Tai – arčiausiai Lietuvos vykstantys mačai per visą pasaulio futbolo čempionatų istoriją.
Galimybė iš arti pamatyti stipriausius pasaulio žaidėjus vilioja daugelį futbolo gerbėjų, nors yra ir kategoriškai atsisakiusių šios minties.
Priežastys – Rusijos veiksmai Ukrainoje ir Sirijoje, žmogaus teisių pažeidimai ir Vladimiro Putino režimas. Kai kurie futbolo netgi skelbiasi ignoruojantys „blogio imperijoje“ vykstančių rungtynių transliacijas per televizorių.
„Ar vyksiu į Rusiją pasižiūrėti rungtynių? Ne, nemiela man ten“, - sakė prisiekęs futbolo gerbėjas, dainininkas ir žurnalistas Marijonas Mikutavičius.
Kiti – mažiau kategoriški. Teigiama, kad į birželio 28-ąją Kaliningrade vyksiančią Anglijos ir Belgijos rinktinių dvikovą keliaus apie 2-3 tūkstančius žiūrovų iš Lietuvos.
Šeštadienį šiame mieste vykusį Kroatijos ir Nigerijos rinktinių mačą stebėjo apie šešis šimtus lietuvių. Tarp jų – ir A.Vilkišius, pirmą sykį lankęsis pasaulio futbolo čempionate.
Bičiuliavosi su sirgaliais
„Futbolu domiuosi nuo mažens, bet tokio aukšto rango varžybose dar niekada neteko lankytis. Su giminaičiais pagalvojome, kad pasinaudoti tokia proga, kai rungtynės vyksta taip arti, būtina.
Bilietų į Anglijos ir Belgijos rungtynes gauti nepavyko, o į Kroatijos ir Nigerijos – antru bandymu internete, prieš kelis mėnesius. Vienas bilietas kainavo apie 90 eurų. Nemažai, bet į pasaulio čempionatą – normalu“, -- pasakojo 29-erių A.Vilkišius.
Rungtynėse 2:0 triumfavo Kroatija, bet kas laimės, muzikantui iš Lietuvos nebuvo labai svarbu.
„Neturiu mėgstamiausios rinktinės. Na, labai patinka italai, bet jų šįmet čempionate nėra. Simpatizuoju Belgijos, Vokietijos komandoms.
Bet šiose rungtynėse norėjosi sirgti už silpnesnius – pabaigoje jau palaikiau Nigerijos rinktinę. Juolab kad Kroatijos sirgaliai ten dominavo, jų buvo nepalyginamai daugiau.
Beje, į rungtynes atsinešiau abiejų komandų marškinėlius - turiu šiokią tokią jų kolekciją, lyg tyčia, abeji joje yra. Bendravome, fotografavomės ir su Kroatijos, ir su Nigerijos aistruoliais, atmosfera – draugiška, stadione nesijautė jokios agresijos.
Buvo visokių kalbų, ar atvykus sirgaliams iš Afrikos nebus rasistinių šūkių ar panašiai, bet nieko panašaus – viskas praėjo labai taikiai“, - šypsojosi „Golden Parazyth“ narys.
Per sieną – be problemų
Ideali tvarka ir aukštas organizavimo lygis – tokį įspūdį muzikantui paliko rungtynės.
Nors internete prisiskaitė, jog prie Lietuvos ir Kaliningrado srities sienos tą dieną rikiavosi eilės, A.Vilkišius nematė nieko panašaus – į Rusiją automobiliu įvažiavo greitai, jokių pasieniečių priekabių ar bandymų užlaikyti nepatyrė.
„Atvirkščiai – visi labai draugiški. Gal dėl čempionato. Stadionas – naujutėlis, pastatytas specialiai šiam čempionatui. Talpina per 30 tūkstančių žmonių. Visur griežta tvarka – vos įvažiavus į miestą, tikrino dokumentus, po šimto metrų tikrino vėl.
Rungtynių dieną gatves aplink stadioną uždarė trečią valandą popiet, prieiti buvo galima tik pėsčiomis. Bet šiaip viskas vyko labai sklandžiai. Prieš porą metų teko groti festivalyje Maskvoje - organizavimas skiriasi kaip diena ir naktis, ten buvo visiška netvarka“, – pasakojo A.Vilkišius.
Vaizdas – apgaulingas
Kainos stadione lietuvių nenustebino. Už suvenyrinius marškinėlius teko pakloti 20-30 eurų, už bokalą alaus – maždaug 5 eurus.
„Rusijoje tokia kaina – gal ir nemaža, bet pasaulio čempionate - tikrai nieko ypatingo. Vakaruose bet kuriame festivalyje tiek sumokėtum“, - svarstė A.Vilkišius.
Tiesa, jam pasirodė, kad Kaliningrado valdžia iš paskutiniųjų stengėsi padaryti futbolo turistams. Gatvės aplink stadioną – suremontuotos ir išblizgintos, bet atokiau nuo jo vaizdas – visiškai kitoks.
„Pirmą sykį lankiausi Kaliningrade. Jei atvirai – baisus miestas, jausmas – lyg nukeliautum kelis dešimtmečius atgal.
Kavinės, pastatai, aplinka – Vilnius tikrai atrodo nepalyginamai geriau. Vieną dieną pabūti įdomu, bet šiaip ten grįžti nevilioja. Dėl šio čempionato rusai stengiasi, bet vaizdas – savotiškas“, – atviravo A.Vilkišius.
Rusai kėlė bangas
Stadione lietuvį nustebino dar vienas dalykas – tarp žiūrovų vis išlįsdavo grupelės vyrų su Rusijos marškinėliais ir vėliavomis, kurie bandydavo užvesti tribūnas kelti bangas ir skanduoti „Rusija“.
„Paskui jie vėl dingdavo. Susidarė įspūdis, kad visa tai – specialiai suorganizuota, kad prieš kameras būtų rodomas patriotizmas“, – juokėsi A.Vilkišius.
Pirmą sykį tokios atmosferos rungtynėse viešėjęs muzikantas neslėpė – užsikrėtė noru ateityje tai patirti dar sykį.
„Kitas pasaulio čempionatas vyks Katare – ten, žinoma, nevyksiu, per toli ir per brangu.
Bet 2020-ųjų Europos futbolo čempionatas vyks dvylikoje šalių, tarp jų – ir Baltarusijoje. Gal pavyks ten nulėkti. Jausmas -- nepakartojamas“, – sakė A.Vilkišius.
